VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Rusijos ir Baltarusijos vadovų susitikimo išvakarėse Prancūzijos prezidentas pokalbio su Putinu metu norėjo parodyti, kad ES nesikiš į Baltarusijos reikalus, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas ir žurnalistas Jurijus Svetovas.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pokalbyje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pabrėžė Baltarusijos padėties politinio sureguliavimo be kišimosi iš išorės svarbą. Apie tai pirmadienį pranešė Eliziejaus rūmai po abiejų valstybių vadovų pokalbio telefonu.
Abi pusės išreiškė interesą, kad kuo greičiau būtų normalizuota padėtis respublikoje, išspręsta krizė taikiomis priemonėmis, konstruktyviu dialogu, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.
Politologas Jurijus Svetovas pažymėjo, kad Makronas suprato, kokia sunki užduotis tenka Putinui derybose su Baltarusijos prezidentu, ir norėjo parodyti, kad Europos lyderiai nesikiš.
"Man patiko vieno iš mano kolegų replika: "Įdomu, štai Berlyne vyko protestai, ir Vokietijos kanclerė [Angela] Merkel nė vienu žodžiu nekomentavo protestų, tačiau ji visą laiką komentuoja protestus Minske". Manau, Makronas, suprasdamas, kad Vladimirui Putinui dabar tenka labai sunki užduotis susitikti su [Baltarusijos prezidentu] Aleksandru Lukašenka ir su tuo, ką ir kaip daryti, patikina, leidžia suprasti, kad ten nesikiš. Ta prasme, kaip buvo Ukrainoje. Juk pagrindinis klausimas dabar — būtina derėtis su Lukašenka dėl jo išėjimo formų. Ir mūsų akyse yra situacija su [buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru] Janukovičiumi, kuriam buvo suteiktos Europos valstybių vadovybės garantijos, ir jos pasirodė esančios tuščiu garsu. Janukovičius bėgo iš šalies dėl grasinimų nužudyti. Ir čia mums tiesiog reikia situacijos, kad jei Lukašenka gaus garantijas savo ateičiai, kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti", — pareiškė politologas.
Rusijos ir Baltarusijos prezidentų Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos susitikimas įvyko pirmadienį Sočyje. Rusijos vadovas pareiškė, kad Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti situaciją šalyje be jokio kišimosi iš išorės. Idėją pradėti Baltarusijos Konstitucijos reformą jis pavadino logiška, savalaike ir tikslinga. Putinas patikino, kad šalys ir toliau bendradarbiaus gynybos srityje, o bendradarbiavimo susitarimai, įskaitant Sąjunginę valstybę, išlieka. Be to, Maskva pažadėjo suteikti Minskui 1,5 milijardo dolerių paskolą.
Padėtis Baltarusijoje
Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Praėjusią savaitę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo vadinama "Baltarusijos tautos išrinktąja lydere". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos pasirašytų susitarimų. Lietuvos politikų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "riboja Baltarusijos tautos suverenitetą".
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".
