VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos kreipėsi į Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorius, ragindamos susitarti dėl bendrų Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su Rusija sąlygų, nuostatų ir metodikos, praneša Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Kreiptasi į perdavimo sistemos operatorius(PSO) AB "Litgrid" (Lietuva), AS "Augstsprieguma tīkls" (Latvija) ir "Elering AS" (Estija).
Pabrėžiama, kad Baltijos šalių PSO informavo, jog išsiskiria jų nuomonės dėl šio dokumento projekto: Lietuvos PSO teigimu, norint visiškai įgyvendinti 2020 metų rugpjūčio 31 dienos Baltijos ministrų tarybos susitikime sutartą poziciją stabdyti elektros prekybą su Baltarusija pradėjus veikti BelAE yra būtina, kad metodikos nuostatos įsigaliotų bei elektros energijos prekyba per Latvijos–Rusijos pjūvį prasidėtų tada, kai bus sukurta ir įdiegta efektyvi elektros energijos kilmės sertifikatų sistema.
"Latvijos ir Estijos PSO pozicija — šis įgaliojimas apibrėžti ir susitarti dėl bendros kilmės sertifikatų sistemos trijų Baltijos valstybių PSO nepatenka į Latvijos ir Estijos pralaidumų metodikos taikymo sritį", — teigiama pranešime.
Taip pat, Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos išreiškė bendrą poziciją, kuri skatina Baltijos šalių PSO visapusiškai bendradarbiauti ir parengti bendrą pasiūlymą dėl Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su Rusija sąlygų, nuostatų ir metodikos, kuri būtų taikoma visoms Baltijos valstybėms.
Pažymima, kad nacionalinės reguliavimo institucijos nurodė, jog bendros Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su Rusija metodikos projektas bus pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 metų spalio 9 dienos.
Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".
Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.
Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiais Lietuvos rūpesčiais dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.
