Tie, kurie atidžiai stebi politines kovas per visus šiuolaikinės istorijos metus, prisimena, kad po 1990 metų kovo 11 dienos Nepriklausomybės akto paskelbimo de jure šalyje susiformavo savotiška daugiapartinė valdžios sistema. O de facto valdžią ilgam ketvirčiui amžiaus privatizavo dvi politinės jėgos — konservatoriai (dabar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Pirmiesiems vadovavo "pirmasis de facto nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis, o antriesiems — pirmasis de jure Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.
Ir šių dviejų partijų akistata tęsėsi iki pat Brazausko mirties. LSDP lyderiui iškeliavus anapilin, socialdemokratai taip ir nesugebėjo surasti jam pakaitalo. Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas ir Linas Linkevičius neturėjo Brazausko charizmos ir išminties. Dėl to jie pirmiausia paskatino partijos nuosmukį (trečioji vieta 2016 metų rinkimuose), o paskui — ir susiskaldymą. Dabar rinkėjams teks spėti, už kokius socialdemokratus balsuoti? Tiems, kuriems vadovauja jaunasis Gintautas Paluckas (LSDP), ar už sąrašą, kuriame pirmauja dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o Kirkilas — lyderis?
Algirdui Brazauskui savo noru atsistatydinus iš ministro pirmininko posto, 2006 metų pavasarį vyriausybės vadovo kėdėje atsidūrė būtent Kirkilas. Jis pirmasis ir nulenkė galvą prieš konservatorius, prašydamas jų paramos žlugus valdančiajai koalicijai. Tas laikotarpis pateko į šiuolaikinę Lietuvos istoriją pavadinimu "2K" — Kirkilas-Kubilius (konservatorių lyderis nuo 2003 iki 2014). Tai yra, tada opozicijoje buvę konservatoriai atvirai palaikė socialdemokratų vadovaujamą "mažumų vyriausybę".
Šiandien Kirkilas vėl atvirai sėda į tą patį laivą su konservatoriais, kuriems vadovauja karūnuotas Vytauto Landsbergio anūkas — Gabrielius. Ir nors jaunasis Landsbergis neturi daug charizmos ir politinės patirties, Dėdulė vis dar gyvas. Tai jis iš tikrųjų ir vadovauja ne tik TS-LKD partijai, bet ir visam Lietuvos politiniam elitui.
Kalbant apie socialdemokratus, tai jiems pralaimėjus 2016 metų rinkimus, dabartiniai parlamento rinkimai turėtų duoti galutinį atsakymą — ar jie iš sisteminės partijos virs antros pakopos partija, kuri atliks palaikomąjį vaidmenį formuojant valdančiąją koaliciją.
Dar kartą priminsime, kad galingos LSDP skilimą išprovokavo būtent Kirkilas ir Linkevičius, kurie nenorėjo palikti ministro kėdės, kai Gintauto Palucko LSDP paliko valdančiąją koaliciją. Šis skilimas pasižymėjo naujos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kuriai vadovauja Kirkilas, susiformavimu. Naujausios apklausos rodo, kad ši partija vargu, ar pateks į naujos kadencijos Seimą. Jos reitingas svyruoja nuo dviejų iki trijų procentų.
Tai reiškia, kad norint kaip nors išlikti valdžioje dar ketverius metus, senajai socialdemokratų gvardijai reikia ieškoti sąjungininkų. Ir greičiausiai tai bus konservatoriai. Jau rasti ir sąlyčio taškai — "Baltarusijos klausimas", kurį aktyviausiai tarptautinėje arenoje kelia pirmasis socialdemokratų-darbiečių sąrašo numeris Linas Linkevičius. O Gediminas Kirkilas pirmasis garsiai piktinosi valdančiosios partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio pareiškimu, kad Lietuva neturėtų kišti nosies į kaimyninės Baltarusijos vidaus reikalus. Dabar Kirkilas kartu su Gabrieliumi Landsbergiu siūlo vyriausybei išplėsti Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už smurtą prieš protestuotojus, sąrašą.
Pažymėtina, kad Palucko socialdemokratai ne itin pabrėžia Baltarusijos temą. Matyt, jie supranta, kad dauguma Lietuvos rinkėjų nepalaiko agresyvios užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir prezidento Gitano Nausėdos politikos Aleksandro Lukašenkos vadovaujamos oficialios Baltarusijos valdžios atžvilgiu. Taip, jie balsuoja už sankcijas, tačiau viešai garsiai nekalba.
Taigi, spalio 11 dieną vyksiantys Seimo rinkimai parodys, kuri iš socialdemokratų partijų išliks didžiojoje Lietuvos politikoje —jauno Gintauto Palucko vadovaujama LSDP ar senoji gvardija, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, dabar vadinama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
