Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą

© Depositphotos.com / Alpegor6 Geležinkelis, archyvinė nuotrauka
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti nauju traukiniu planuojama 2021 metų antrojoje pusėje, kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Iš Vilniaus į Varšuvą važiuos naujas traukinys, o "Lietuvos geležinkeliai" ir Lenkijos geležinkelių kompanija PKP pradės jungtinę veiklą gabenant krovinius Lietuvoje ir Lenkijoje. Tai numatantys susitarimai pasirašyti rugsėjo 17 dieną bendrame Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių posėdyje.

Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis.

Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.

"Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui", — sako Skvernelis.

Premjeras akcentuoja, jog didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas — drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu.

Keleiviams — patogi jungtis

LTG grupės bendrovė "LTG Link" ir PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti nauju traukiniu.

Министры здравоохранения Литвы Аурелиюс Верега и Польши Адам Недзельский - Sputnik Lietuva
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu

Planuojama, jog kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.

LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą "Rail Baltica" projekto kontekste.

"Tai bus tarsi įvadas į "Rail Baltica" linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių", — sako Bartuška.

Kroviniams — ekonomiška jungtis

Renginio metu tarp LTG ir PKP taip pat pasirašyta jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė "PKP Cargo" ir "LTG Cargo" dukterinė bendrovė Lenkijoje "LTG Cargo Polska".

Премьер-министр Литвы Саулюс Сквернялис с польским коллегой Матеушем Моравецким - Sputnik Lietuva
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai

Planuojama, jog bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmajame ketvirtyje.

"LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, jog jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas pravežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais "PKP Cargo" yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti — esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų", — sako Bartuška.

Bendra įmonė, visų pirma, užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų — tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Naujienų srautas
0