VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Lietuvos bankų asociacija (LBA) papasakojo, kad auga techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, sakoma organizacijos pranešime.
Pasak LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko Audriaus Šapolos, pastaraisiais metais internetinių nusikaltėlių taktika tampa vis pažangesnė.
"Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, netgi policiją, puikiai prisidengia šalies aktualijomis. Jie taip pat kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas, tad tiek šalies gyventojams, tiek verslo atstovams reikia būti dar labiau atidesniems", — pasakė jis.
Viena iš populiariausių apgaulingų schemų LBA pavadino skambučius. Dažnai skambinama pasitelkiant užsienietiškus numerius, taip pat sugalvojamos ir vis išradingesnės skambinimo priežastys — skambinama apsimetant gydytoju, paslaugų ar prekių pardavėju, policininku, populiarėja ir nekilnojamojo turto brokeriais apsimetantys sukčiai.
Kaip pastebi LBA, atsirado ir dar viena naujovė — skambinama į pokalbių programėles. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nereiškiantis skambutis gali lemti visos asmeninės informacijos, saugomos telefone, įskaitant ir banko ar kreditinės kortelės informacijos, vagystę. Svarbu žinoti, kad pamačius neaiškų telefono numerį ekrane arba sulaukus neaiškaus skambučio į pokalbių programėlę, geriau neatsiliepti bei neperskambinti, jei skambutis buvo praleistas. O jei visgi atsiliepėte, nesivelti į pokalbį ir tiesiog iš karto padėti ragelį.
Asociacija rekomenduoja saugotis melagingų SMS žinučių su nuoroda. Sukčiai neva siunčia pranešimą iš banko arba siunčia kvietimą atnaujinti programėlės "Smart-ID" paskyrą. Viduje yra aktyvi nuoroda, kuri neva nukreips į internetinį banką. Visgi tai tik dar viena sukčių apgaulė.
Kaip priminė LBA, bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į jų interneto banką, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankai niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais, o atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė.
Vis dar pasitaiko sukčiavimo būdų, kai bandoma apsimesti tolimais giminaičiais, arba informuojama apie paveldėtą didžiulį turtą. Dažniausiai tokios naujienos vartotojus pasiekia per elektroninį paštą.
Lėšoms išvilioti taip pat naudojamos įvairios pažinčių svetainės. Bendravimo metu sukčius gali paprašyti pervesti pinigus skoloms, siunčiamos dovanos muito mokesčiui ar kelionei pas mylimą žmogų apmokėti. Kitas scenarijus susijęs su šantažu už atsiųstų intymių nuotraukų ir vaizdo įrašų viešinimą.
Asociacija ragina Lietuvos piliečius būti budresnius, nes sukčių taktikos tampa vis pažangesnės, o jų taikomus metodus vis sunkiau identifikuoti. Reikia atsakingai atlikti saugumo prevencijos veiksmus, o jeigu kyla bent menkiausių abejonių dėl informacijos turinio, kreiptis į specialistus, savo banko atstovus ar policiją.
