VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu kreipėsi į 75-ąją Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, kviesdamas tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti glaudžiau, ryžtingiau ginti žmogaus teises ir tvirčiau palaikyti taiką, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pabrėžiama, kad daug dėmesio Nausėda skyrė įvykiams Baltarusijoje ir Rusijos pastangoms griauti tarptautinės tvarkos pagrindus.
Jo teigimu, Lietuvos pagarba tarptautinei tvarkai kyla iš skausmingos istorinės patirties, todėl nederėtų kartoti šimtmečio senumo klaidų.
Nausėda pabrėžė, kad pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijoje nėra suderinami su JT vertybėmis.
"Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje", — teigė jis.
Lietuvos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejį bei pabrėžė, kad būtina reikalauti Rusijos atsakomybės už laužomas tarptautines normas.
"Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas — kitų sprendimų negali būti", — sakė Nausėda, tvirtindamas, kad Lietuva ir toliau remia teisėtus Sakartvelo bei Ukrainos reikalavimus.
Tuo pačiu Gitanas Nausėda priminė JT Generalinės Asamblėjos dalyviams apie Lietuvos siekį 2022 metais tapti JT Žmogaus teisių tarybos nare.
"Naująją atominę elektrinę Baltarusijoje vertiname kaip geopolitinį projektą, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą. Statoma tinkamai neatlikus rizikos vertinimo ir neįvykdžius reikiamų konsultacijų vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės, ji kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui", — sakė jis.
Prezidentas priminė, kad teigiamų pokyčių globaliame pasaulyje galima tikėtis tik veikiant išvien.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad JT Generalinės Asamblėjos sesijoje pasisakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos lyderis perspėjo apie bandymus savavališkai interpretuoti Antrojo pasaulinio karo baigtį ir pabrėžė, kad Maskva ir toliau skatins taikų regioninių konfliktų sprendimą, nepaisant "visų ginčų ir nesutarimų, kartais nesusipratimų ir net kai kurių kolegų nepasitikėjimo".
Padėtis Baltarusijoje
Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".
Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".
Aleksejaus Navalno hospitalizacija
Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.
Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.
Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.
