VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Vašingtonas vėl pareiškė, kad reikia sutriuškinti Kaliningrado sritį, jei Europoje įvyktų karinis JAV ir Rusijos konfliktas, rašo portalo "Rubaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Pasak jo, Aataka prieš Kaliningradą virsta JAV karinės politikos manija. Vašingtonas Baltijos šalyse atkakliai demonizuoja Rusijos eksklavą, siekia padidinti biudžetus ir gauti naujų užsakymų. Lobistinė veikla pridengiama rūpinimusi NATO sąjungininkais, nors karinio konflikto Baltijos regione atveju šie sąjungininkai būtų sunaikinti pirmiausia.
"Nors Jungtinės Valstijos regione turi bazių ir sąjungininkų, milžiniškam kiekiui atsakomųjų priemonių, reikalingų, pavyzdžiui, norint nugalėti integruotą Kaliningrado oro gynybos sistemą, reikės didelio bombardavimo", — rašo Shane'as Praiswater'is, Amerikos demokratijų gynybos fondo karo analitikas.
"Norint apsaugoti demokratijas, reikia bombarduoti Kaliningradą", — sako jis.
Ką bendro su tuo turi Kaliningradas ir kokią grėsmę jis kelia "demokratijoms", karo analitiko manymu, nebūtina paaiškinti. Demokratijų gynybos fondo karo analitikas apsiriboja sausais skaičiavimais.
Amerikiečiams, norint prasiveržti pro oro gynybos sistemą, reikia 225 bombonešių. Šiuo metu Amerikos armijos balanse yra tik 140 tokių orlaivių, o Pentagonas planuoja iki 2040 metų padidinti orlaivių parką iki 175 bombonešių. To akivaizdžiai nepakanka norint nugalėti Kaliningrado sritį.
Todėl Pentagonui reikalinga ambicingesnė karinė tvarka. Būtina padidinti ginkluotę bombonešiais ir teikti pirmenybę "Rockwell B-1 Lancer" ir "Boeing B-52 Stratofortress" modeliams, nes "jie gali gabenti daugiau ginklų".
"Tokia "karinė analizė" iš tikrųjų pasirodo esanti tikriausi "džinsai", tai yra, paslėpta reklama. Tik standartiniuose "džinsuose" amerikiečių namų šeimininkės įtikinamos pirkti skalbimo ploviklius ir avižinius dribsnius, o štai JAV karo pramonės kompleksas įtikina Pentagoną pirkti naujausius strateginius bombonešius" — rašo Nosovičius.
Jo teigimu, tai jau tampa įprasta, kai Vašingtono karo lobistai Kaliningrado sritį naudoja kaip pretekstą, norėdami gauti naujus karinius užsakymus ir padidinti biudžetus.
Pasak jo, vakarų klasikinė muzika — tuometinio JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje (EUCOM) vado Philip'o Breedlove'o kalba 2017 metais JAV Kongrese, kuriame jis pavadino Kaliningradą pirmuoju NATO kariuomenės taikiniu karinio konflikto su Rusija atveju.
Straipsnio autorius pabrėžia, kad Rusijos eksklavas tarp Lenkijos ir Lietuvos yra tvirtovė, per kurią Vakarų sąjungininkai turėtų prasiveržti. "Turime būti tikri, kad galime tai nugalėti", — aiškino generolas Kongreso nariams ir dėl to paprašė trigubai finansuoti jo EUCOM, kad Europoje būtų pakankamai pajėgų nugalėti Kaliningradą.
Atstovų rūmai palaikė Philip'o Breedlove'o biudžeto pasiūlymą.
Po trejų metų JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robert'as O'Brien'as pavadino Kaliningrado sritį "durklu Europos širdyje". Jis pateisino savo viršininko Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš kito susitarimo dėl nusiginklavimo ir abipusio karinio atgrasymo — Atviro dangaus sutarties. Rusijos regionas kelia karinę grėsmę Europai, todėl nereikėtų sulaikyti Amerikos gynėjų.
"Idėja "bombarduoti Kaliningradą" tampa JAV manija", — sako Nosovičius.
Daugybė rangovų sukasi aplink šią idėją tikėdamiesi ką nors išpešti iš atitinkamų Vašingtono biudžetų — nevyriausybinių organizacijų, "demokratijų gynybos pagrindų". Pavyzdžiui, Džeimstauno fondas praėjusiais metais paragino šalia Rusijos sienos sukurti Lenkijos ir Amerikos karinę grupuotę, rengiantis NATO kariuomenei užgrobti Kaliningrado sritį.
Jei kyla klausimas, kodėl NATO pajėgos turėtų užgrobti Kaliningrado sritį, tikrai turi būti ištrauka apie sąjungininkų apsaugą. Juk "visi žino", kad Kaliningradas yra "durklas Europos širdyje", iš kurio Kremlius ruošia agresiją prieš Lenkiją ir Baltijos valstybes. Kad būtų išvengta jų okupacijos, JAV turi bombarduoti šį "nuskendusį Putino lėktuvnešį".
Tokie pokalbiai Rusijoje dažnai sukelia ironiją, nes akivaizdu, kad šie "kariai" nieko nebombarduos. Viskas, ko jiems reikia, yra papildyti karinį biudžetą, jie objektyviai aptaria Kaliningrado srities gynybos potencialą, todėl niekada ten nevažiuos.
"Bet įsivaizduokite, kad Rusija nusprendė "atkurti" santykius su Vakarais, darydama nuolaidas ir kompromisus ne savo naudai, o viena iš tokių nuolaidų — Kaliningrado demilitarizacija. Žymiai sumažėja eksklavo gynybiniai pajėgumai, iš jo pašalinami "Iskander", uždaromas karinis aerodromas, o Baltijos laivynas perkeliamas arčiau Sankt Peterburgo", — rašo straipsnio autorius.
Anot jo, po to NATO ir Rusijos karinio konflikto liepsnose degs ne tik Kaliningrado sritis, bet ir jos kaimynai, kuriuos neišvengiamai palies šis konfliktas.
Nes Vašingtono karo lobistai turės kaip nors pagrįsti 65 papildomų strateginių bombonešių įsigijimo biudžetą. Ar jie buvo panaudoti bombarduojant Kaliningradą? Na, bombarduokite, kol jis nepradėjo okupuoti kaimynų.
O Kaliningrado sritis pagal dydį, švelniai tariant, nėra Sibiras. Jei aplink jį įsiliepsnos visapusiškas karinis konfliktas tarp Rusijos ir NATO, tai kartu su Kaliningradu bus subombarduota visa Lietuva, Latvija ir didelė Lenkijos dalis.
Taigi, kaimynai, ne mažiau nei patys kaliningradiečiai, turėtų melstis už kariuomenės grupę, dislokuotą Kaliningrado srityje.
Šios kariuomenės apsaugo ne tik Kaliningradą, bet ir jo kaimynus nuo jų iniciatyvumo, polinkio rengti karus, kad būtų sukurti kariniai sąjungininkų biudžetai, apibendrina straipsnio autorius.
