Vystantis situacijai paaiškėja, kad Rusija jau nebėra pagrindinis visų šių antirusiškų atakų ir sankcijų taikinys.
Regis, kokie sunkūs yra naujausi Europos Parlamento nutarimai dėl Rusijos ir Rusijos politikos, kuriuose netgi reikalaujama pakeisti Rusijos Konstituciją. Tačiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen kalba iš tos pačios institucijos tribūnos — o oficialioje kalboje Rusija paminėta tik vieną kartą. Bet kaip! Kad ji tiesiogiai kelia grėsmę "tiems, kurie palaiko glaudesnius santykius su Rusija". Tai yra greičiausiai kreipimasis ne į Maskvą, o į tas valstybes ir ypač pačios Europos Sąjungos politines grupes, kurios vis dar drįsta tikėtis sveikesnio Briuselio požiūrio į užsienio politiką. Tokiu būdu buvusi Vokietijos gynybos ministrė perspėja Europos opoziciją: "Mes sekame paskui jus".
Be to, Vakarų žiniasklaida visoje šioje plačioje "sosto" kalboje išskiria šį trumpą Rusijos paminėjimą kaip pagrindinę žinią, pateikdama ją pirmuosiuose puslapiuose: "Europos Sąjungos vadovė perspėja dėl ryšių su Rusija". Tai yra, ši tezė turėtų būti paviešinta ir išgirsta visų tų, kuriuos ta pati žiniasklaida reguliariai vadina "naudingais Kremliaus idiotais".
Neabejotina, kad aštrus požiūrio į vidinę opoziciją griežtinimas nėra reakcija į skandalą dėl "Berlyno paciento", kaip teigia kai kurie Europos politikai. Tai greičiau atsakas į masių skandavimą "Putinas! Putinas!" prie Rusijos ambasados Berlyne sienų. Tai taip pat baimė išgirsti tiesos žodį, kuris, kaip paaiškėja, vis didesnės pagarbos sulaukia pačioje Vokietijoje.
Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung" atkreipė dėmesį į šią "problemą". Cituoju pažodžiui: "Rusijos valstybinės žiniasklaidos įtaka yra stipri Vokietijoje, kur Navalno apnuodijimas sukėlė daug diskusijų. Rusijos valstybinės televizijos padalinio "RT Deutsch" straipsniai yra nepaprastai populiarūs: pasak EUSS (Europos išorės veiksmų tarnybos — Sputnik), jie dabar antri pagal populiarumą Vokietijos socialiniuose tinkluose".
"Süddeutsche Zeitung" autoriai negali suvokti, kodėl taip yra, taip pat kodėl pastaraisiais metais labai sumažėjo vokiečių laikraščių populiarumas. Jų nuomone, pagrindinis Rusijos žiniasklaidos tikslas Europoje yra "įnešti abejonių" į harmoningas Europos visuomenės gretas. Įdomu, nuo kada Vakarų žurnalistai pamanė, kad abejoti yra kas nors blogo ir baisaus? Iš pažiūros demokratinė Europa visada smerkė (bent jau žodžiais) totalitarizmą ir oficialią vieną poziciją.
Ir dabar Vakarų žurnalistai ir politikai nuoširdžiai stebisi, kodėl jų tautiečiai, bandydami rasti bent kiek prasmės naujienose apie "apnuodijimą" ir "kišimąsi", ieško sveikos alternatyvos vietiniams laikraščiams ir naujienų kanalams, kurie be jokios kritinės analizės perduoda tik "vienintelę teisingą" versiją, nuleistą iš viršaus.
Prorusiškos nuotaikos vis labiau populiarėja Rytų Europoje, o Briuselis, nepaisant politikų noro šį reiškinį vertinti kaip "Maskvos ranką", turi pripažinti, kad jis pats kaltas dėl savo nesėkmių.
Tai galioja ne tik Vokietijai. Kad ir kurią Europos šalį pasirinktumėte, būtinai susidursite su diskusijomis apie tai, kodėl "prorusiškas" požiūris yra toks populiarus nesisteminėse žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, čekų ekspertas Janas Širas tai paaiškina žurnalistų "nepasiruošimu". Juos reikia tiesiog "teisingai nukreipti": priversti juos vadinti Donbaso sukilėlius ne "separatistais", o "Rusijos kariuomene" — ir mes iškart gausime norimą rezultatą. Bet kam rūpi, kad per visus šiuos metus niekas Donbase nerado Rusijos kariuomenės! Pagrindinis dalykas yra primesti skaitytojams "neaiškų" paveikslą, kuris neleidžia abejoti ir dvejopai interpretuoti. O tam, pasak Širo, į Čekijos televiziją reikėtų kviesti tik "teisingus" ekspertus, kurie sau neleidžia (koks siaubas!) abejoti tuo, kad "Rusijos režimas suinteresuotas Navalno apnuodijimu ir kad tai padaryta panaudojus "Novičiok".
Ar Širas ir panašūs ekspertai nežino, kad bet kuris sveiko proto žmogus, visuose be išimties laikraščiuose rasdamas informacijos apie Rusijos "okupantus" ar "nuodytoją Putiną", anksčiau ar vėliau bandys ieškoti šių sensacingų "faktų" patvirtinimo? Laikraščiuose nieko neradę, būtinai kreipsis į alternatyvius šaltinius. Tiesą sakant, tai (o ne kai kurios vidaus priešo intrigos) paaiškina faktą, kad Rusijos žiniasklaida vis labiau populiarėja Europoje. Ji leidžia bent jau pažvelgti į tam tikrą problemą skirtingu kampu ir padaryti savo išvadas. To ir bijo Vakarų ekspertai, apsėsti kovos su Rusija ir niekinantys turinčius kitokį požiūrį Europoje.
Kitas nesenas tokios manijos pavyzdys yra šios savaitės vietos rinkimai keliuose Italijos regionuose. Išsigandusi opozicinės "Lygos" pergalės perspektyvos, gravituojančios link dešiniojo šono, tradiciškai "raudonojoje" Toskanoje pagrindinė žiniasklaida vėl ištraukė antirusišką žemėlapį, primindama jau samanomis apaugusią "finansavimo iš Rusijos" istoriją. Pagrindinis "įrodymas": tam tikras elektros kompanijos savininkas, kažkada susijęs su "Lyga", turi žmoną rusę ir... pervedė savo pinigus į Rusiją. Nors pats toks "skandalas" paneigia kaltinimus "Lygai" — juk pinigai keliauja į Rusiją, o ne atvirkščiai. Tačiau bet kuriuo atveju skaitytojas turi būti įsitikinęs opozicijos ryšiais su Kremliumi, nesvarbu, ar tai logiška, ar ne.
"Lygos" lyderio Salvinio teiginiai, kad per visus šiuos metus niekas nerado "nei rublio, nei matrioškos", visiškai nesudomino liberaliosios Italijos žiniasklaidos ir Briuselio politikų. Žaisdamas šia spekuliacija, vienas iš Europos liberalų ideologų ir pagrindinių ruporų Guyus Verhofstadtas Europos Parlamento salėje viešai kaltina Salvinį, kad jis gavo "pinigų iš Putino".
"Aš asmeniškai laikau skandalu, kad šie žmonės, kurie bando mus mokyti, gauna pinigų Europos Sąjungai sunaikinti", — sakė buvęs Belgijos ministras pirmininkas.
Tiesą sakant, tai yra "kaltinimų" vidinei opozicijai esmė — nesvarbu, ar ji tikrai prorusiška, ar turi ryšių su Maskva, ar ne. Svarbiausia — užčiaupti burną. O ką gali atsakyti jūsų oponentas, jei jam į akis sakai, kad vieno iš jo šalininkų žmona yra rusė arba lentynoje stovi matrioška. Šis metodas jau seniai išbandytas daugelyje Europos šalių.
Tai reiškia naujosios Europos "geležinės ledi" Ursulos von der Leyen akivaizdžius grasinimus oponentams. Šaltasis karas neįmanomas be raganų medžioklės. Per šį karą Europa neims belaisvių, grasindama nušluoti visus tuos, kuriuos ji skelbia "penktąja kolona". Ir tai tik pradžia.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
