VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sektorines sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalniu. Apie tai pranešė Seimo spaudos tarnyba.
Nutarimo projektą registravo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Jie siūlo įvesti vadinamojo "Magnickio" tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukiant į jį asmenų ir sankcijų, skirtų konkretiems asmenims, sąrašą, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.
"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.
Seime akcentuojama, kad "energijos išteklių eksportas — pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos Rusijos agresyvios užsienio politikos iniciatyvos, dažniausiai nukreiptos prieš Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes".
Kasčiūnas projektą pavadino "geopolitiniu" ir teigė, kad jį įgyvendinus padidės Europos "priklausomybė" nuo Rusijos Federacijos gamtinių dujų. Jis tvirtina, kad Rusija tariamai naudoja dujas kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemonę ir šiam tikslui gali būti naudojamas "Nord Stream-2" dujotiekis.
"Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.
Ketvirtadienį rezoliucija buvo priimta balsų dauguma.
Kasčiūnas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kurios nariai yra žinomi dėl griežtos antirusiškos retorikos ir rusofobiškų pareiškimų, narys. Partijos nariai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir riziką šalies nacionaliniam saugumui.
Dujotiekiui daromas spaudimas
"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.
Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.
Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.
Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.
Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.
Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.
Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.
Aleksejaus Navalno hospitalizacija
Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.
Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.
Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.
