Po įtikinamos dirbtinio intelekto pergalės amerikiečiai nori juo aprūpinti tikrus naikintuvus. Rusija taip pat kuria tokias programas — tikimasi, kad nepilotuojamas "Ochotnik" galės pats nuspręsti, ką ir kada jam daryti mūšio lauke. Apie skraidančius "terminatorius" — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo straipsnyje.
Be teisės atsirevanšuoti
Pažangiųjų gynybos technologijų agentūra "DARPA" praėjusį rudenį surengė turnyrą "AlphaDogfight", kad išbandytų įvairių kompanijų sukurtą naikintuvo F-16 dirbtinį intelektą. "DARPA" iškėlė užduotį: sukurti virtualų pilotą, sugebantį ne tik valdyti orlaivį ir manevruoti, bet ir efektyviai veikti oro kautynėse — vytis priešą ar vengti persekiojimo.
Iš pradžių kompiuterinės programos varžėsi orlaivių valdymo srityje, tada perėjo prie oro dvikovų. Iki vasaros pabaigos buvo nustatytas nugalėtojas, kuris turėjo susikauti su tikru pilotu. Tiesa, ne su tikru naikintuvu, o simuliatoriuje.
Dirbtinis intelektas ir patyręs JAV karinių oro pajėgų lakūnas instruktorius surengė penkias kautynes, ir pilotas jas visas pralaimėjo. Pirmuosius raundus jis pralaimėjo labai greitai — per kelias minutes. Pastarajame pabandė atsirevanšuoti, manevruodamas itin mažame aukštyje ir net šiek tiek laiko laimėjo, tačiau galiausiai jis vis tiek buvo numuštas.
Ir tai suprantama. Juk piloto žinioje — tik jo, nors ir turtinga pagal Karinių oro pajėgų standartus, patirtis valdant naikintuvą. Dirbtinis intelektas panaudojo keturis milijardus skirtingų modeliavimų, kurie numatė bet kokią įvykių raidą ir visus priešo veiksmus.
"Kompiuteris visada laimės, nes jo duomenų bazė yra daug didesnė, — interviu RIA Novosti paaiškino nusipelnęs Rusijos karo lakūnas Vladimiras Popovas. — Jame įdiegtas maksimalus skaičius manevrų ir trajektorijų, kurias mašina gali apskaičiuoti ir išlaikyti net tiksliau nei žmogus. Valdymo blokas kas sekundę gauna duomenis apie meteorologines sąlygas, atsižvelgia į drėgmę, slėgį, vėjo kryptį ir greitį. O pilotas apie orą sužino įprastai tik ant žemės ir vykdo aukšto pilotažo figūras remdamasis tik savo pojūčiais ir prietaisų rodmenimis".
Didieji planai
Tačiau JAV imituotų oro kautynių negalima pavadinti maksimaliai priartintomis prie kovinių kautynių. Varžybos vyko su tam tikrais apribojimais. Visų pirma buvo leista naudoti tik šaulių ir patrankų ginklus. Tačiau rezultatai labai įkvėpė Pentagono vadovybę.
Gynybos departamento vadovas Markas Esperis pareiškė, kad 2024 metams suplanuoti bandymai jau ne kompiuterinių modelių, o tikrų mašinų su dirbtiniu intelektu. Jis mano, kad šio eksperimento metu gauti duomenys turės "tektoninį poveikį" JAV Gynybos departamentui.
Tokie projektai gali atrodyti lengvabūdiški ir per daug futuristiški, tačiau reikia nepamiršti, kad "AlphaDogfight Trials" turnyras yra tik maža didelio masto programos "Air Combat Evolution" (ACE) dalis. Pentagonas planuoja plačiai įdiegti dirbtinį intelektą, kad pagerintų kariuomenės kovinius pajėgumus, įskaitant perspektyvius orlaivius.
Pasak JAV karių, dirbtinis intelektas turėtų sugebėti prireikus visiškai perimti orlaivio valdymą ir priimti sprendimus oro kautynėse. Be to, būtina, kad dirbtinis intelektas pats vystytųsi — mokytųsi kaip paprastas kariūnas, pereinant nuo paprastų pratimų prie sudėtingesnių, aukšto pilotažo figūrų.
Iš pradžių dirbtinis intelektas bus implantuotas į mažo dydžio nepilotuojamų skraidymo aparatų "smegenis". Kita užduotis — bepiločiai orlaiviai, atliekantys vedamųjų vaidmenį, lydintys ir pridengiantys pilotuojamus orlaivius. O po to virtualūs pilotai bus perkelti į kitas kovines platformas.
Amerikos analitikai įsitikinę, kad dirbtinis intelektas mūšyje galės priimti teisingesnius, efektyvesnius ir greitesnius sprendimus nei žmogus. Kompiuteris sugeba gauti ir įsisavinti daug daugiau informacijos. Be to, elektronika yra daug atsparesnė perkrovoms, o ekstremalius manevrus riboja tik orlaivio konstrukcijos galimybės.
Savo ruožtu ACE programa yra viena pagrindinių amerikiečių "mozaikinių karų" koncepcijų — masinis "išmaniųjų" nepilotuojamų sistemų naudojimas kovinėse operacijose kartu su tradicine technika. Manoma, kad pilotuojami orlaiviai taps valdymo mašinomis ir kontroliuos žvalgybinius bepiločius orlaivius, kurie smogs taikiniams arba veiks kaip masalas priešo radioelektroninio karo sistemoms.
Protingi "Medžiotojai"
Žinoma, visa tai neįvyks rytoj — inžinieriams prireiks dar bent dešimties metų. Nepaisant to, galingos karinės valstybės, įskaitant Rusiją, aktyviai tuo užsiima. Be to, Rusijos specialistai daugeliu atžvilgių žengė kur kas toliau nei jų kolegos iš Vakarų.
Pavyzdžiui, naujausias smogiamasis bepilotis S-70 "Ochotnik" ("Medžiotojas") gali užtikrintai skraidyti kartu su penktosios kartos naikintuvu Su-57. Pernai Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nepilotuojamas skraidymo aparatas kartu su Su-57 judėjo minimaliu atstumu ir sinchroniškai manevravo.
Ekspertų teigimu, būtent "Ochotnik" taps vienu pirmųjų kovinių lėktuvų, turinčių visiškai dirbtinį intelektą. Jam Rusijoje jau sukurta inercinė navigacijos sistema, leidžianti orientuotis erdvėje net ir nesant žemės, jūros ar kosmoso signalų.
Reikia pažymėti, kad dirbtinio intelekto užuomazgos jau buvo iš dalies įgyvendintos naikintuvuose 4++, taip pat penktosios kartos naikintuvuose. Automatizuoti kompleksai padeda pilotui greičiau priimti sprendimą mūšio įkarštyje.
"Borto kompiuteriai gali valdyti šiuolaikinius naikintuvus, — patikslino Popovas. — Su-57 jau praktiškai turi virtualų pilotą automatinėje valdymo sistemoje: elektroninis asistentas ypač naudingas sunkiomis, kritinėmis sąlygomis arba sugedus įrangai, kai labai trūksta laiko ir padidėja psichologinis faktorius".
Automatika nurodys pilotui, ką daryti, sumažinusi dešimtis galimų veiksmų variantų tik iki dviejų ar trijų optimalių scenarijų.
