Politiniai oponentai ieško vienas kito silpnybių ir rinkimų kampanijos pažeidimų, kurie netgi gali tapti rinkimų rezultatų nepripažinimo pagrindu. Net Europos Komisijos pareigūnai ir Europos Parlamento nariai dalyvauja kampanijose.
— Monika, tu man pasakyk, kaip tu renkiesi iš kandidatų į Seimą, už kuriuos balsuosi? Kaip manai, ar leistina, kad tie, kurie jau užima aukštas pareigas, bet patys nėra kandidatai, agituoja už kandidatus į Seimą? Klausiu to, naudodamasis vieno iš kandidatų, kuris yra nufotografuotas plakate su pačiu Europos komisaru iš Lietuvos, reklaminių plakatų pavyzdžiu.
— Apskritai aš įtariai vertinu politinę reklamą. Apie žmogų reikia spręsti pagal jo darbus, o ne pagal plakatus. Jei kandidatas į deputatus savo darbais įrodė, kad gali tinkamai atstovauti savo rinkėjų interesams aukščiausiu lygiu, tai kodėl jis vis tiek turi apie tai kalbėti per rinkimų kampaniją. Ir tame, kad tos pačios partijos nariai palaiko vienas kitą, aš nematau nieko nusikalstamo. Kai prezidentas, kuris turėtų būti nepriklausomas nuo politinių intrigų viduje, stoja į vienos iš jėgų pusę, tai mane piktina. Liūdniausia tai, kad tiek buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek dabartinis — Gitanas Nausėda beveik atvirai palaiko tas pačias politines jėgas — konservatorius ir liberalus. Pamenu, kad tik Valdas Adamkus sugebėjo atsispirti ir nepasiduoti jokios politinės partijos įtakai. Ir už tai aš jį tikrai gerbiu.
— Kaip atsispyrė? Argi jis su žmona nesutiko tapti tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko sūnaus krikštatėviu? Ar tai nėra atviro nepotizmo rodiklis aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose?
— Na, giminystė yra giminystė, bet kai kilo skandalas dėl korupcinių Zuoko ryšių su "Rubicon Group", Valdas Adamkus vienas pirmųjų paragino jį atsistatydinti. Kaip sakė Sokratas: "Platonas yra mano draugas, bet tiesa yra brangesnė!" O Adamkaus įpėdinė Dalia Grybauskaitė užmerkė akis į savo politinių mecenatų korupcijos gudrybes. Pakanka prisiminti, kurios pavardės atsirado bankrutuojant "Snoro" bankui. Ir niekas nebuvo nubaustas už auksinius šaukštus Gynybos ministerijoje. Matyt, jie nenorėjo traukioti siūlų, galinčių atskleisti labai įtakingas asmenybes. Taigi, tikėsiu tik tais kandidatais į deputatus, kurie man galės atsakyti į tokius slidžius klausimus.
— Manau, kad vargu ar kada išgirsime atsakymus į šiuos klausimus. Net speciali Seimo komisija, tyrusi tamsias dėmes ankstesnių liberalių konservatorių (2008–2012) ir Darbo socialdemokratų (2012–2016) vyriausybių veikloje prieš rinkimus nepasakė nieko įdomaus. O mes taip tikėjomės.
