VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir parlamentaras Laurynas Kasčiūnas ragina Vyriausybę sudaryti sąlygas ir tokiu būdu padidinti galimybes JAV įkurti savo pajėgas, kurios šiuo metu yra išvedamos iš Vokietijos, Lietuvoje, rašoma Seimo pranešime.
Be to, jie ragina vyriausybę didinti finansavimą gynybai kitų metų valstybės biudžete bei stiprinti bendradarbiavimą su JAV.
"Lietuvos saugumo užtikrinimas privalo būti pagrindinis valdžios prioritetas. Nuolat auganti nedraugiškų valstybių agresija yra tik dar vienas įrodymas, kad privalome siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje. Tačiau tik didindami išlaidas gynybai, modernizuodami ir tobulindami mūsų pačių karinį pajėgumą užtikrintume būtinas sąlygas priimti mūsų teritorijoje ištikimiausių mūsų sąjungininkų pajėgas, o tuo pačiu užtikrintume efektyvų atgrasymą ir stabilumą regione", — sakė Landsbergis.
Pranešime pabrėžiama, kad šiais metais Lietuva turėtų pirmą kartą gynybos finansavimui skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak konservatorių atstovų, Lietuva neturi sustoti ties šia riba, nes "agresyvi Rusijos laikysena ir neprognozuojamas Baltarusijos režimas" aiškiai rodo, jog "saugumo grėsmės mūsų regione yra realios".
"Tik didinant realų gynybos finansavimą, pavyks tęsti Lietuvos kariuomenės modernizavimą. Lietuva turi būti pajėgi finansuoti svarbiausias gynybos įsigijimų programas. Todėl kreipiamės į Vyriausybę prašydami paaiškinti, kokių priemonių ketinama imtis siekiant sėkmingai baigti derybas su JAV dėl šešių BLACK HAWK sraigtasparnių įsigijimo", — teigė Kasčiūnas.
NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.
Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".
Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo pat metu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir rengia bendras karines pratybas.
Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.
Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.
Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".
