VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Mykolo Romerio universiteto pasirašė susitarimą, pagal kurį daliai Lietuvoje prieglobstį gavusiųjų asmenų universitetas suteiks galimybę studijuoti nemokamai, o sudarant mokslinių darbų temų sąrašus bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimų poreikį.
"Visiška žmogaus integracija pasiekiama, kai asmuo pradeda dirbti, turi visas galimybes išlaikyti save ir savo šeimą, realizuoti savo svajones. Išsilavinimo įgijimas yra kertinis žingsnis integracijos ir savarankiškumo įtvirtinimo procese, todėl nuoširdžiai tikimės, kad nemokamas aukštasis mokslas suteiks tvirtas starto pozicijas daliai prieglobstį mūsų šalyje gavusių žmonių", — sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Susitarimu Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis. 2020–2021 metų studijų laikotarpiui numatoma priimti ne daugiau kaip 7 asmenis, tačiau jie turi atitikti universiteto reikalavimus, bus atsižvelgiama ir į motyvaciją studijuoti.
Pažymėta, kad sudarant bakalauro, magistrantūros baigiamųjų darbų ir disertacijų temų sąrašus, bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokslinių tyrimų poreikius. Esant poreikiui Mykolo Romerio universitetas taip pat parengtų specializuotas mokymų programas, kuriomis būtų keliama darbuotojų, dirbančiųjų su prieglobstį Lietuvoje gavusiais asmenimis, kvalifikacija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 metais prieglobsčio gavėjų integracijos programoje dalyvavo 453 užsieniečiai — didžioji dalis jų yra pabėgėliai iš Sirijos. Šiemet situacija pamažu keičiasi — vis daugiau prieglobsčio prašymų sulaukiama iš kaimyninės Baltarusijos, pažymi ministerija.
Lietuvos parama Baltarusijos opozicijai
Rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausybė patvirtino "paramos" Baltarusijos opozicijai planą, kuris Vilniuje vadinamas "paramos Baltarusijos žmonėms planu".
Pagal patvirtintą dokumentą, nutarta skirti 100 stipendijų studentų iš Baltarusijos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos iš Vyriausybės rezervo ir 200 tūkst. eurų — Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui. Pasitarime taip pat pritarta siūlymams supaprastinti nacionalinių vizų išdavimo tvarką.
Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Lukašenkai.
Atsakydama į tai, Baltarusijos respublika imasi atsakomųjų ribojamųjų priemonių Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Sankcijų sąraše atsidūrė apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies.
