VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos užduotis — tapti komunikatoriumi įgyvendinant Amerikos užsienio politikos liniją posovietinėje erdvėje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ES turėtų parengti priemones Baltarusijos žmonėms paremti po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos "pasitraukimo". Nausėda pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių kišimasis" į šią situaciją yra nepriimtinas.
Kaip pažymėjo Lietuvos lyderis, ES turi įtikinti baltarusius, kad Briuselis yra pasirengęs jiems padėti, paremti ekonomiką ir palengvinti patekimą į Europos rinką.
Ekspertas Nikolajus Meževičius pažymėjo, kad Lietuva nesiekia jokių kilnių tikslų.
"Lietuvos vadovas yra gana abejingas Baltarusijos Respublikos žmonių interesams. Lietuvos lyderį domina visai kas kita: jo užduotis — tapti komunikatoriumi įgyvendinant Amerikos užsienio politikos liniją posovietinėje erdvėje. Tai labai didelio masto užduotis nedidelei Lietuvos valstybei", — pasakė ekspertas.
Kaip pabrėžė Meževičius, be abejo, Vilnius negalvoja apie tai, kad tam tikra dalis pinigų iš ES atitektų Baltarusijai.
"Jei ir yra kažkokia problema, susijusi su europinių pinigų paskirstymu, tai Lietuvos prezidentas sprendžia europinių pinigų paskirstymo problemą tarp Lietuvos politikų ir verslininkų, o kas lieka — tarp Lietuvos pensininkų ir taip toliau", — pasakė ekspertas.
Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai
Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.
Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus.
