VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Po pirmosios ES viršūnių susitikimo dienos Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas įvardijo Lukašenkos neįtraukimo į ES sankcijų sąrašą priežastis, rašo RIA Novosti.
Pasak jo, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos įtraukimas į ES sankcijų Baltarusijai sąrašą reikštų atsisakymą pradėti dialogą, o Europos Sąjunga, priešingai, siekia padaryti viską, kas įmanoma, kad toks dialogas būtų pradėtas.
"ES ragina Lukašenką susitarti dėl dialogo per ESBO, imtis priemonių pasitikėjimui stiprinti, paleisti politinius kalinius, ypač buvusius kandidatus į prezidentus. Priimti sankcijas prieš jį reikštų patvirtinti atsisakymą palaikyti dialogą. Svarbu įtraukti jį į šį procesą, padaryti kuo daugiau. Priešingu atveju, ateityje Lukašenka gali būti įtrauktas į sankcijų sąrašą", — sakė jis.
Anksčiau įvesti apribojimų Minskui neleido Kipras dėl savo pozicijos dėl Turkijos veiksmų Viduržemio jūroje. Kaip pranešė "AFP", Kipro valdžia persvarstė savo poziciją po to, kai viršūnių susitikimo dalyviai sutiko priimti griežtą rezoliuciją prieš Ankarą su grasinimais sankcijomis.
Antradienį Kanada ir Didžioji Britanija įvedė sankcijas Baltarusijos lyderiui, jo sūnui Viktorui ir dar devyniems pareigūnams. Pareiškime teigiama, kad "Aleksandro Lukašenkos režimas atsakingas už daugybę žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš opozicijos atstovus, žiniasklaidą ir Baltarusijos gyventojus, klastojant rinkimų rezultatus".
"Reuters" su nuoroda į šaltinius pranešė, kad apribojimų Minskui paketą praktiškai parengė JAV.
Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai
Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.
Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus.
