Išėjus pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, galima pamatyti įdomų reginį: Gedimino prospekto pradžioje esančią "Sąjūdžio" būstinę puošia ne tik ant pastato viršaus plevėsuojanti trispalvė, bet ir kiti atributai: per langą matyti vaivorykštinė LGBT judėjimo, o balkone — ir Ukrainos, ir baltos-raudonos-baltos spalvos Baltarusijos opozicijos vėliavos. Ir ką gi tai reiškia?
"Sąjūdis" — už LGBT, "maidaną" ir Tichanovskają
Visų pirma, tai reiškia, kad "Sąjūdžio", o tiksliau, tos jėgos, kuri akivaizdžiai stovėjo už 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės deklaracijos, vadinasi, ir už viso šiuolaikinės Lietuvos respublikos, kaip valstybės, projekto, teisių perėmėjai oficialiai palaiko vadinamąjį LGBT judėjimą ir ideologiją, taigi, ir vienalytes santuokas, ir juvenalinę justiciją, ir panašius "perlus", kuriuos šiandien siūlo Vakarų pasaulis.
Antra — tai reiškia, kad tie patys "Sąjūdžio" perėmėjai išreiškia savo palaikymą ir Donbaso gyventojus terorizuojančiam "maidaniniam" Ukrainos režimui, ir, kas be ko, ir prieš Aleksandrą Lukašenką kovojančią Baltarusijos opoziciją su apsišaukėle "prezidente" Svetlana Tichanovskaja priešakyje.
Vien tai — aišku ir akivaizdu iš karto. Tačiau yra gilesnė potekstė, kurią geriausiai suprasime, pažvelgdami į, atrodytų, šitokios "Sąjūdžio" pozicijos vertinime pasireiškiančius politinius, o tiksliau, ideologinius prieštaravimus... Kokius?
Vaivorykštinė vėliava — tai Lietuva šiandien
Šitai aiškiai matyti iš kai kurių, sakykime, su tradicinėmis vertybėmis labiau nei su tariamu šių laikų "europietiškumu" save siejančių buvusių "Sąjūdžio" veikėjų ir šiaip nacionalistinio Lietuvos politinio flango atstovų, reakcijų į jau anksčiau minėtoje vietoje pasirodžiusią vaivorykštinę vėliavą: pavyzdžiui, anot Vytauto Radžvilo "Nacionalinio susivienijimo" pasekėjų, tokia demonstracija — tai pasityčiojimas iš to, ko iš tikrųjų siekė "Sąjūdis"...
Ir šia prasme pagrindo yra: juk tokie nacionalistai, kaip jis pats (ar, sakykime, R. Ozolas, K. Uoka ir pan.), šitokių "vertybių", kokias mums siūlo ES ir Vakarų pasaulis, ne tik nenorėjo, bet, tikriausiai, nelabai ir įsivaizdavo, kai tuo metu, geruoju ar bloguoju, bet vis dėlto svajojo apie tariamą tautinės dvasios atgimimą ir Lietuvos nacionalinę valstybę.
Tačiau išėjo, kas išėjo: kosmopolitinės, vartotojiškos "makdonaldų" ir "akropolių" pseudokultūros diktatūra ir Lietuvos valstybė kaip ES periferija, žodžiu, geriausiu atveju, kaip antrarūšis Vakarų pasaulio priedėlis. Ir tai, kas išėjo, — ne atsitiktinumas, bet visiškai dėsningi ir nuoseklūs 1990 m. kovo 11 d. posūkio, pabrėžkime — antitarybinio, antikomunistinio ir rusofobinio posūkio — rezultatai.
Ir šiame kontekste, vaivorykštinė vėliava simbolizuoja ne vien LGBT ideologiją, bet — plačiau ir giliau — simbolizuoja tai, kuo Lietuva patapo per pastaruosius 30 metų, žodžiu: ji simbolizuoja esamą Lietuvos padėtį.
Ir šia padėtimi patenkinti tiktai Vakarų liberalizmo, kapitalizmo ir vadinamųjų "tolerancijos" vertybių šalininkai. Kad ir kaip keista, nacionalistai nepatenkinti. Tačiau likimo ironija ta, kad jie, juodindami Tarybų Lietuvą ir jos palikimą, nesugebėdami kritiškai pažvelgti į tai, kas nepatinka, vadinasi — subjektyviai, bet realiai, taigi — objektyviai, išėjo iš 90-ųjų įvykių, palaiko ir netgi aukština visas tos situacijos, kurią jie, atrodytų, kritikuoja, gilumines priežastis. Žodžiu, kaip sakoma — pats muša, pats rėkia...
Maidanas Ukrainoje, Tichanovskaja Baltarusijoje — konsensuso objektai
Tuo tarpu tiek Ukrainos, tiek Baltarusijos opozicijos vėliavos šiuo požiūriu jokio nacionalistų ginčo su liberalais nebekelia: iš tiesų, visi Lietuvos politikieriai, pradedant sisteminiais (TS-LKD, LSDP, "Laisvės partija" ir t. t.), baigiant neva "nesisteminiais" (pavyzdžiui, Puteikiu, minėtuoju Radžvilu ir t. t.), vieningai remia Tichanovskają ir jos šeimininkų Vakaruose siekį nuversti Lukašenką Baltarusijoje taip pat, kaip kadaise rėmė 2014 m. įvykusią "spalvotąją revoliuciją" Ukrainoje.
Ir šia prasme nebesvarbu, kas, atseit, "kairysis" (pavyzdžiui, VDU profesoriaujantis ir Baltarusijos perversmininkus liaupsinantis Gintautas Mažeikis), ar kas, atseit, "dešinysis" (pavyzdžiui, tas pats Radžvilas): parama Baltarusijos perversmininkams, kaip ir parama anksčiau įvykusiam Ukrainos "maidanui" — tai yra nediskutuotino Lietuvos valdančiojo režimo leidžiamo politinio gyvenimo konsensuso objektai.
Ką reiškia visos trys vėliavos?
Taigi, šiame kontekste jau galime pasakyti, ką reiškia visos trys vėliavos — ne kiekviena atskirai, bet visos kartu...
Iš tiesų, juk vaivorykštinė, kaip minėta, parodo, kas yra ir kam atstovauja Lietuva. Ar, tiksliau, Lietuvos valdžia. Tuo tarpu dabartinė Ukrainos vėliava išreiškia maidaną. O Baltarusijos — analogiško "maidano", žodžiu, "spalvotosios revoliucijos" kaimyninėje šalyje siekį. Ir visa tai kartu tėra simbolis to, ką Vakarai ir jų vasalai Lietuvoje paruošė Ukrainai ir ką, atitinkamai, šiandien ruošia Baltarusijai...
Žodžiu, ruošia, atseit, "laisvę ir demokratiją". Tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad toji "laisvė ir demokratija" tolygi valstybės apiplėšimui ir piliečių pasiuntimui į Europos Sąjungą pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos pavidalu. Ir būtent šitoks likimas lauks baltarusių, jei tik pastarieji pasuks ne Lukašenkos ir ne Rusijos, bet ES, o, vadinasi, šalies pramonės ir žemės ūkio sužlugdymo ir faktinio tapimo Vakarų vasalu, keliu.
Šia prasme vaivorykštinė vėliava, Ukrainos ir Baltarusijos liberalų ir nacionalistų vėliavos kartu reiškia nei daugiau, nei mažiau, kaip Vakarų, žodžiu, "vaivorykšte" papuoštos JAV-NATO-ES imperijos neokolonijinės ekspansijos į Rytus, pirmiausia — Ukrainoje, paskiau — Baltarusijoje, o galų gale, kaip jie svajoja — ir Rusijoje — siekį.
Ne veltui Lukašenka įspėjo Baltarusijos OMON ir policijos pareigūnus: "Arba šiandien ginsite savo valstybę, arba rytoj saugosite gėjų paradus". Iš tiesų yra taip. Ir čia renkasi ne vien Baltarusijos "silovikai", renkasi ir eiliniai šalies piliečiai. Šiuo požiūriu, alternatyva yra aiški, kaip aišku yra ir tai, kurią pusę palaiko "Sąjūdis" ir, atitinkamai, antitarybinė ir rusofobinė Lietuvos valdžia. Ar Lietuvai tai yra gėda, ar garbė — spręskite patys.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
