VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Pernai užregistruoti 18 488 vėjaraupių atvejai, palyginti su 2018 metais, sergamumas vėjaraupiais padidėjo, tuomet registruota 15 812 vėjaraupių atvejų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
ULAC duomenimis, daugiau kaip pusę sergančiųjų (52,0 proc.) sudarė vaikai 0–4 metų amžiaus grupėje. Daugiau kaip trečdalis (33,6 proc.) ligos atvejų buvo užregistruota 5–9 metų amžiaus grupėje.
Tuo tarpu pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pernai pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.
ULAC stebėsenos duomenimis, kasmet daugėja besiskiepijančių asmenų nuo vėjaraupių. Kaip ir kiekvienais metais, 2019 m. didžiąją dalį (73,0 proc.) besiskiepijančiųjų sudarė vaikai iki 18 metų. 0–17 m. grupėje pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 1 699 asmenys, antra — 1 109 asmenys.
Tuo tarpu 18 m. ir vyresnių asmenų grupėje 2019 m. tiek pirma vakcinos doze nuo vėjaraupių infekcijos (n=630), tiek antra doze (n=409) pasiskiepijo du kartus daugiau asmenų nei 2018 m.
Viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų
Vėjaraupiai — tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.
Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje — jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose.
Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline), todėl ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Suaugę asmenys vėjaraupiais perserga kur kas sunkiau, o komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas nusilpęs.
Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai — ir vyresnio amžiaus žmonėms, pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje — pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Skiepai nuo vėjaraupių
Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.
ULAC specialistai primena, kad nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:
- visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
