Rugsėjo 30 dieną JAV Karinių jūrų pajėgų institutas pranešė, kad netoli El Centro karinės bazės Kalifornijoje kuro papildymo ore metu susidūrė oro tanklaivis KC-130J ir JAV jūrų pėstininkų korpuso F-35B "Lightning II" (liet. "Žaibas"). Degalų papildymo technologija rodo, kad naikintuvas faktiškai taranavo tanklaivį "į laivagalį". Tada F-35 nukrito ir sudužo. Pilotas katapultavosi ir yra gydomas ligoninėje. Tanklaivio KC-130J įgula, kurią sudarė aštuoni kariai, nenukentėjo ir sugebėjo nuleisti lėktuvą.
Apskritai manoma, kad amerikiečių gamybos naikintuvų avarijų rodiklis yra palyginti mažas, tačiau 2020 metų pavasario pabaigoje ir vasarą sudužo septyni JAV Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų naikintuvai: F-35A — gegužės 19 ir birželio 9 dienomis, F-22 "Raptor" — gegužės 15 dieną, F-15C "Eagle" — birželio 15 dieną, F-18F "Super Hornet" — birželio 18 dieną, o kiek vėliau — F-16C, kuris sukėlė didelį gaisrą Šo oro pajėgų bazėje (angl. Shaw Air Force Base). Tai objektyviai liudija apie reikšmingas eksploatavimo ir kovingumo problemas, net kai kalbama apie naujas mašinas.
"Penktosios kartos" naikintuvai F-35 suprojektuoti trimis modifikacijomis: F-35A — Karinėms oro pajėgoms (su standartiniu kilimu ir nusileidimu), F-35B — Jūrų pėstininkų korpusui (su sutrumpintu pakilimu ir vertikaliu nusileidimu), F-35C — Karinėms jūrų pajėgoms (pakilimas naudojant lėktuvnešio katapultą ir nusileidimas naudojant "aerofinišerį"). Ir ši "nematomų lėktuvų šeima" per trumpą laiką avarijų metu jau prarado tris orlaivius. Priminsiu, kad 2019 metais sudužo Japonijos karinių oro pajėgų F-35A, 2018 metais netoli Amerikos jūrų pėstininkų korpuso Boforto oro bazės (Pietų Karolinos valstija) sudužo naikintuvas F-35B "Lightning II", ir buvo nurašytas anksčiau gaisre apgadintas F-35B.
Kainos ir kokybės paradoksai
Programa "Joint Strike Fighter" (JSF), kurios metu buvo sukurtas naikintuvas F-35 "Lightening II", savo projektinius pajėgumus pasiekė praėjusių metų spalį. Šiuo atžvilgiu kompanija "Lockheed Martin" ir JAV Gynybos departamentas paskelbė vidutinės trukmės planą dėl 478 lėktuvų F-35 pirkimo, iš kurių 291 naikintuvas skirtas JAV ginkluotosioms pajėgoms, 127 — tarptautiniams JSF programos partneriams ir 60 naikintuvų — tarptautiniams pirkėjams. Bendra 478 vienetų kaina — apie 34 mlrd. dolerių. Manoma, kad padidėjus serijai, naikintuvo F-35A kaina (šiandien ji — apie 100 mln. dolerių) palaipsniui mažės, ir nuo 13-osios partijos ji bus mažesnė nei 80 mln. dolerių. Tačiau "Žaibo" atpigimas negarantuoja kokybės pagerėjimo iki skelbiamo penktos kartos technologinio lygio.
Anksčiau Pentagonui arti leidinys "Defense News" paskelbė labai griežtus F-35 "Lightning II" įvertinimus. Jei visai trumpai, F-35 — ikigarsinis naikintuvas, galintis būti pagreitinamas forsaže ne ilgiau kaip 1 minutę, o greičiu, viršijančiu 1 Machą, po minutės perkaista korpusas ir kyla jo sunaikinimo grėsmė. O po 1,6 Macho lėktuvo uodega gali tiesiog nukristi. Kadangi penktos kartos naikintuvo kreiserinis greitis negali būti mažesnis nei 1,4 Macho, F-35 "Lightening II" yra įstrigęs 4-oje kartoje. Penki kritiniai mašinos trūkumai yra technologiškai nepataisomi ir dėsningai slegia gamybos programą, kurios bendra kaina viršija 1,7 trilijono dolerių.
2020 metų rugsėjį F-35 buvo pripažintas per brangiu skrydžiams: programa patiria 10 mlrd. dolerių finansavimo deficitą per ateinančius penkerius metus. Dėl priverstinio "modernizavimo", papildomų tyrimų ir plėtros ginklų, kuro, atsarginių dalių tiekimo ir techninės priežiūros organizavimo srityje F-35 tapo labai brangiu. Nors ir pigesnis eksploatuoti nei sunkus dvimotoris F-22 "Raptor".
Čia reikia turėti omenyje, kad F-22 buvo pagaminti tik 187 vienetai, o F-35 planuojama gaminti daugiau nei 3000 lėktuvų serija. Toks "Žaibų" skaičius taikos metu gali "subombarduoti" dešimčių Jungtinėms Valstijoms draugiškų valstybių biudžetus ir paties Pentagono biudžetą. Grėsmė yra labai reali, nes 75 % F-35 programos išlaidų sudaro eksploatacijos išlaidos, kurios yra daug didesnės nei tikėtasi — dėl pernelyg didelių techninės priežiūros ir degalų sąnaudų reikalavimų. Tai yra, išlaikyti nuolatinį technologiškai "žalių" F-35 koviningumą yra daug sunkiau ir brangiau nei naikintuvų F-16 ar F-18. Ir dar nežinoma, ką tiksliai reikia palaikyti, nes kovinio panaudojimo pasipriešinant aukštųjų technologijų priešui istorija — praktiškai nulinė.
Karinės galios imitacija
JAV armija naikintuvams F-35 "Lightening II" gavo maždaug 15 tūkstančių dalių, kurios neatitiko reikalavimų. Kylančioms problemoms spręsti artimiausiu metu "Žaibui" bus išleista daugiau nei 70 milijonų dolerių. Nuolatinis F-35 eksploatavimo išlaidų didėjimas, didėjanti "vartotojo" priklausomybė nuo įmonės-gamintojos programinės įrangos (atnaujinimų), turbulencija tiekiant atsargines dalis potencialiai baisų lėktuvą daro faktiškai netinkamą kovai.
"Žaibai" gali tik teoriškai išvengti radarų ir smūgiuoti giliai priešo gynyboje. Realiai visų modifikacijų naikintuvai F-35, pasiekiamuose aukščiuose ir greičiais, su bet kokiu ginklų rinkiniu ryškiai "atsispindi" potencialaus priešo radaro ekranuose maksimaliu nuotoliu. Tai reiškia, kad jie negali atlikti užduočių pagal paskirtį konceptualiai ir technologiškai, ir jie neabejotinai paverčiami pažeidžiamais mažo greičio taikiniais kovos zonoje.
Yra žinoma, kad Iranas, naudodamas Rusijos gamybos radarus, puikiai mato amerikiečių "nematomų lėktuvų" dislokavimą — dvi F-35A eskadrilės Persijos įlankos regione ir F-22 "Raptor" eskadrilės Katare. Efektyviausiu Teherano įsigijimu laikoma tolimojo nuotolio oro gynybos sistema S-300PMU-2, apimanti ir galingus radarus, ir raketų paleidimo įrenginius. Taip pat labai efektyvi Irano naudojama oro gynybos sistema "Resonance-NE", kuri sėkmingai aptinka ir seka naikintuvus F-35 prie šalies sienų.
Rusijos specialistų sukurtas, atsižvelgiant į naujausius pasiekimus radarų srityje, "Rezonansas" sugeba aptikti ir teikti taikinių nurodymus aerodinaminių oro objektų (įskaitant "slaptuosius naikintuvus" ir viršgarsines raketas) atžvilgiu iki 600 km nuotoliu, iki 100 km aukštyje. Tuo pat metu balistiniai taikiniai patenka į "Resonance-NE" matomumo zoną iki 1100 km atstumu. Tiesą sakant, visa Irano Respublikos oro gynybos sistema nuo maždaug 2017 metų Pentagonui kelia didžiulį galvos skausmą, todėl ir nebombarduojamas nepaklusnusis Teheranas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
