VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lenkija ir Lietuva — tai maža ES dalis, kuri spaudžia Minską, tuo tarpu kita ES dalis naudojasi šiuo spaudimu, kad išsiderėtų palankesnes derybines pozicijas, interviu Sputnik Lietuva pasakė visuomeninio ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas.
Europos Sąjunga pasmerkė Minsko reikalavimą Lietuvai ir Lenkijai sumažinti diplomatų skaičių, taip pat sprendimą akredituoti užsienio žurnalistus, spaudos konferencijoje pareiškė oficialus ES užsienio politikos tarnybos atstovas Piteris Stano (Peter Stano).
Pasak jo, Minsko veiksmai tik sustiprina šalies izoliaciją ir trukdo dialogui.
Ekspertas Eduardas Popovas pažymėjo, kad Baltarusija bando apginti savo suverenius interesus nuo kitų valstybių kišimosi. Kartu jis pridūrė, kad Minsko vietoje tą patį būtų padaręs ir Vilnius bei Varšuva.
"Tiesą sakant, Lenkija ir Lietuva yra Europos Sąjungos fronda, kuri atlieka tokio opozicionieriaus vaidmenį, tačiau, mano nuomone, šie vaidmenys yra nustatyti ES viduje. Yra blogas policininkas — Lenkija, Lietuva, yra geras policininkas — likusios ES šalys, kurios veikia ne taip radikaliai Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu. Taigi, ES, kurstydama Lenkiją ir Lietuvą prieš oficialų Minską, palieka sau erdvę manevrui — derėjimuisi užkulisiuose su prezidentu Lukašenka. Šis derėjimasis jau vyksta arba tuojau prasidės. Lenkija ir Lietuva atlieka iniciatorių, iš dalies net Europos Sąjungos provokatorių vaidmenį, tačiau realią ES politiką oficialaus Minsko atžvilgiu vykdo kitos valstybės ir ne viešai. Viena maža ES dalis — Lenkija ir Lietuva — spaudžia, o kita naudojasi šiuo spaudimu, kad išsiderėtų palankesnes derybines pozicijas", — pasakė ekspertas.
Protestai Baltarusijoje ir kaltinimai
Protesto akcijos prasidėjo Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs daugiau nei 80 % balsų.
Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai koordinuojami iš užsienio. Prezidentas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į respublikos reikalus sakydamas, kad riaušėms vadovauja JAV, o koordinatoriai yra Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Čekijoje.
Spalio 2 d. Europos Sąjunga įvedė sankcijas Minskui ir paskelbė "juodąjį sąrašą", kuriame yra apie 40 Baltarusijos valdžios atstovų. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka į jį nepateko. Minskas ėmėsi atsakomųjų priemonių ES atžvilgiu.
Tada Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad atšaukia savo ambasadorius į Minską "konsultacijoms". Varšuvai ir Vilniui Baltarusija patarė padaryti tą patį ir pasiūlė iki spalio 9 d. sumažinti diplomatų skaičių respublikoje: Lenkijai — iki 18 diplomatų (iš 50), Lietuvai — iki 14 (iš 25).
