VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lietuvos SGD terminalo statyba visada buvo būtent politinis, o ne ekonominis projektas, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.
Per praėjusius dujų metus Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale išdujinta 23,9 teravatvalandės degalų. Pasak bendrovės "Klaipėdos nafta" direktoriaus Dariaus Šilenskio, tai rekordinis rodiklis.
Pasak jo, "be SGD terminalo kaip alternatyvos dujotiekio dujoms iš Rusijos tai būtų neįmanoma".
Šilenskis priminė, kad praėjusiais dujų metais Lietuva iš JAV gavo tris SGD partijas, dar viena bus pristatyta šią savaitę.
Tačiau dažniausiai Lietuva suskystintas gamtines dujas gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.
Analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD, o Norvegija yra pagrindinė respublikos tiekėja, nes šalys pasirašė dvišalę sutartį.
"Kai Lietuvoje buvo statomas SGD terminalas, nė viena įmonė apskritai nenorėjo pirkti jokių SGD, nes puikiai suprato, kad Rusijos dujotiekio dujos bus pigesnės", — sakė jis.
Pasak Juškovo, Rusijos suskystintos dujos labai noriai perkamos net ir Baltijos šalyse. Jis pažymėjo, kad vienas iš Rusijos tiekimų privalumų yra trumpas gabenimo laikas ir neatidėliotinos SGD kainos.
"Lietuvos SGD terminalas visada buvo būtent politinis, o ne ekonominis projektas, ir vienintelis pirkėjas, kuris atsirado, tai valstybės įmonė "LitGas", kuri tiesiog buvo įpareigota pirkti SGD, ji tam dabar, galima sakyti, ir egzistuoja. Taip, iš tikrųjų nėra jokio rusiškų dujų atsisakymo Lietuvoje, vartotojai yra įpareigoti pirkti tam tikrą sunaudojamų dujų dalį būtent SGD pavidalu, nes niekas to savanoriškai nedarytų... Apie jokią SGD terminalo sėkmę Lietuvoje, galbūt, netenka kalbėti, jis yra tikra našta visai šalies ekonomikai. Jei jo nebūtų, vartotojams būtų daug lengviau egzistuoti, jiems tektų mažesnė ekonominė našta", — apibendrino jis.
Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų vien už nuomą, neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.
