VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. 65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, tai liudija "Swedbank" užsakymu atliktas tyrimas.
Pilnu etatu daugiausia dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai — neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį stabilumą.
Tyrimo duomenimis, pilnu etatu dirba šiek tiek daugiau nei 20 proc. studentų. Tai 2 procentiniais punktais daugiau nei 2018 metais. Per porą metų nuo 21 proc. iki 24 proc. išaugo ir dirbančiųjų nepilnu etatu studentų dalis. Dar 15 proc. studentų dirba nereguliariai, o 5 proc. renkasi atlikti praktiką.
Pirmi kursai dar be darbo, magistrai — pilnu etatu
Remiantis tyrimo duomenimis, ne visi į aukštąją mokyklą įstoję studentai iškart pradeda dirbti. Bakalauro studijose, ypač pirmuosiuose kursuose, net 50 proc. studentų niekur nedirba ir visą dėmesį skiria mokslams, ir tik apie 7 proc. 18–21 metų amžiaus studentų dirba pilnu etatu.
Tuo tarpu daugiau nei pusė magistrantų dirba visą darbo dieną, o jokio darbo neturi tik maždaug kas 7-as magistro pakopos studentas.
Kas daug dirba, tas ir taupo
Taip pat tyrimas atskleidė, kad pinigų ateičiai stengiasi atsidėti beveik 80 proc. studentų, tai yra 11 proc. daugiau nei 2018-aisiais.
Ypač padaugėjo dirbančių ir taupančių studentų — net 40 proc. jų atsideda lėšų ateičiai kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu, prieš dvejus metus taupantys nurodė vos 14 proc. dirbančių studentų.
Studentų apklausą apie jų finansinę situaciją ir įpročius "Swedbank" užsakymu 2020 metų rugpjūtį atliko tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai — Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai.