VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Trumposios spaudos konferencijos metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuvos vadovybė laikosi istorijos iškreipimo kurso.
"Praėjusią savaitę Lietuvos sostinėje buvo baigtas antrasis šalies apeliacinės instancijos teismo posėdžių ciklas dėl tragiškų įvykių Vilniuje 1991 metų sausio 13 dieną <...> Vertiname teiginius, kurie buvo daromi šia kryptimi, ir apskritai iš esmės visą gėdingą teismo procesą, kurį pradėjo Vilnius, kaip nepagrįstos Lietuvos vadovybės linijos, kuria siekiama klastoti istoriją ir suvesti istorines sąskaitas su mūsų šalimi, tęsinį", — sakė ji.
Zacharova pabrėžė, kad teismo procesas pažeidžia tarptautinio teisingumo principus ir smogia Lietuvos, kaip ES narės ir Europos žmogaus teisių konvencijos šalies, įvaizdžiui.
"Esame įsitikinę, kad aklavietės kelias, kurį pasirinko Lietuvos politinė institucija, neatitinka nacionalinių Lietuvos ir jos žmonių, kurie tikrai suinteresuoti atkurti gerus kaimyninius santykius su mūsų šalimi, interesų", — apibendrino ji.
Lietuvoje tęsiamas apeliacijų nagrinėjimas dėl Sausio 13-osios įvykių bylos Vilniuje.
Anksčiau Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė užginčyti teisėjų kolegijos pirmininką Ernestą Rimšelį, nagrinėjantį 1991 metų sausio įvykių Vilniuje bylą.
Sausio 13-osios byla
2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmonės, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų karių, tačiau nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš gretimų namų stogų.
1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atvyko specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie Televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Taip pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.
Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui ir Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — buvo paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl Sausio 13-osios bylos, pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčias nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
