VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Mes gyvename keturiasdešimt metų be Džono Lenono, šiandien jam būtų 80 metų, tačiau amžiams liko tik pusė. Muzikos kritikas, žurnalistas ir pjesės apie išgalvotą Lenono ir Vysockio susitikimą "Kas atsitiko prie baseino" autorius Pavelas Surkovas RIA Novosti kalba apie Džono didybę ir tuos, be kurių jo sėkmė būtų neįmanoma.
Su gitara pragyvenimui neuždirbsi
Tai, kad Džonui Lenonui būtų 80 metų, visiškai nesuvokiama. Jis — viena pagrindinių visos žmonijos rokenrolo ikonų, pranašas (tiek savo šalyje, tiek visose kitose), maištininkas, revoliucionierius. O gyvenimo pabaigoje — kankinys. Tai yra kažkas visiškai trumpalaikio, nežemiško, o efemeras neturi žemiškų jubiliejų.
Sunkaus likimo berniukas iš Liverpulio. Motina mirė anksti, Džonas nepažinojo savo tėvo (Fredas Lenonas pasirodė tik tada, kai sūnus išgarsėjo). Džoną užaugino mamos sesuo teta Mimi, beprotiškai mylėjusi gauruotą išdykėlį, o jis, reikia pasakyti, nors ir išvesdavo ją iš pusiausvyros, bet ir švelniai elgėsi su ja. Kai "The Beatles" tapo žvaigždėmis, Džonas padovanojo savo tetai metalinę lentelę su jos žodžiais, kuriuos ji kartojo jam šimtą kartų per dieną: "Gitara nėra blogai, Džonai, bet tu negali iš jos pragyventi".
Žvelgiant į Lenono kūrybą iš beveik 50 metų senumo rokenrolo istorijos viršūnės, galima visiškai pagrįstai nustebti: na, iš tikrųjų, jo vokaliniai sugebėjimai yra vidutiniai, ir gitara jis groja šiaip sau, tik brazdindamas — kokia čia magija? Kur yra magija?
Lenonas, Makartnis ir ne tik
Lenono magija buvo jo neįtikėtinas paprastumas ir atvirumas. Kai dainavo "Rubber Soul" albume: "Aš esu žmogus iš niekur, aš sėdžiu Niekur žemėje, kuriu niekam nereikalingus planus", tai buvo suvokta kaip prisipažinimas.
Jam šalia visada reikėjo bendraminčio — žmogaus, su kuriuo jis galėtų vesti kūrybinį dialogą, bendrauti, ginčytis, tačiau tuo pačiu metu būti viename kūrybiniame procese. Ankstyvoje jaunystėje tai buvo jo draugas Stiuartas Satklifas (Stuart Sutcliffe), puikus menininkas, kurį Lenonas net pakvietė į pirmąją "The Beatles" grupę. Tačiau Stiuartas anksti mirė, o Polas Makartnis (Paul McCartney) ilgus metus užėmė kūrybinio partnerio ir draugo vietą. Ir tada pasirodė Yoko.
Nors daugumą "The Beatles" dainų kartu pasirašė "Lenonas - Makartnis", gerbėjai greitai pradėjo suprasti, kuris iš autorių slypi už tos ar kitos dainos. Lenono kūriniai visada buvo kupini poetinių žodžių (ne veltui jis taip mėgo Luiso Kerolio (Lewis Carroll) ir Edvardo Lyro (Edward Lear) kūrybą), įvairių abstrakcijų ir kūrybinių fantazijų.
Lenonas pirmasis iš visų "The Beatles" narių ryžosi kūrybiniams eksperimentams, vaidino filmuose ir išleido dvi istorijų knygas (absurdiškas, su savo nepaprastai juokingomis iliustracijomis). Na, tada jo gyvenime pasirodė Yoko Ono — ir mes pamatėme visiškai naują Lenoną.
Yoko Ono
Avangardistė ir neįtikėtino, netgi galima sakyti, pragariško patrauklumo moteris kartą ir visiems laikams užvaldė Lenono širdį. Apie ją bus įvairių gandų, kad būtent ji išskyrė grupę, kad ji supykdė Džoną ir Polą. Tiesą sakant, viskas buvo paprasčiau: Lenonas tiesiog paseno ir norėjo kitokių santykių. Kūrybiškų, žmogiškų — bet kitokių. Ir Yoko jam tai suteikė su kaupu.
Kartu su ja jie ima sunkiai kovoti už taiką, dalyvauja mitinguose, įrašo visą krūvą avangardinių įrašų (kurių, tiesą sakant, visiškai neįmanoma klausytis) ir galiausiai persikelia į Ameriką — iš kurios Džonas niekada negrįš. Ten jis randa naujus namus ir pagaliau tampa tikrai laimingas.
Tačiau senasis draugas Makartnis vėl atsidurs šalia likime: kai 70-ųjų viduryje kils nesutarimų tarp Yoko ir Džono, daug ką lems atsitiktinis susitikimas su Polu. Ilgamečiai draugai nusigers iki beprotybės ir net įrašys kelias dainas kartu (jos bus įtrauktos į garsųjį "bootleg'ą" "A Toot and a Snore"), o po to Makartnis imsis sutaikyti išsiskyrusią porą ir paskambins Yoko Niujorke. Ji pasakys: "Tiesiog perduokite Džonui ragelį". Po to Lenonas nusipirks atgalinį bilietą atgal ir grįš pas Yoko, kad nė akimirkai su ja nebesiskirtų.
Ji padovanos jam sūnų Šoną, kuris dėl laimingo atsitiktinumo gims tą pačią dieną kaip ir jo tėvas. Džonas taip mylėjo kūdikį, kad penkeriems metams visiškai dingo iš muzikinio horizonto: jis tiesiog rūpinosi namais ir sūnumi, tapo rūpestingu tėvu. Makartnis periodiškai aplankydavo juos, jie net kalbėjo apie galimą "The Beatles" atgimimą, bet...
1980 metais Džonas ir Yoko netikėtai išleido naują albumą — "Double Fantasy", kuriame buvo kelios tikrai vertos dėmesio dainos. Džonas vėl pradėjo rašyti ir įrašinėti, atšventė 40-metį, tačiau maniako Marko Čepmeno (Mark Chapman) šūviai kartą ir visiems laikams nutraukė šios stebuklingos muzikinės pasakos tėkmę. Nuo tos akimirkos Džonas Lenonas išeina į amžinybę ir galiausiai tampa legenda.
Lenonas gyveno, Lenonas gyvena, Lenonas gyvens
Taip, jie vėl "susivienys" su "The Beatles" — kai Yoko perduos Polui Džono dainų juodraščius, o trys likę "The Beatles" nariai kartu baigs jas kurti. Iki šiol išleidžiama vis daugiau naujų Lenono dainų rinkinių, įskaitant įvairius archyvinius įrašus, kurie grąžina Džoną į populiariausiųjų sąrašų viršų. Jo sūnūs Šonas (Sean) ir Džulianas (Julian) yra gana geri muzikantai, ypač Šonas, paveldėjęs ne tik tėvo melodingumo dovaną, bet ir motinos verslumo dvasią ir tapęs labai stipriu muzikos prodiuseriu.
Tačiau Džono legenda yra su mumis iki šiol. Jo 80-metis yra priežastis prisiminti ir pasvajoti. Ir šiandien pasirodo dar viena Lenono hitų kolekcija. Apie jį išleidžiamos naujos knygos.
Visa tai byloja mums viena: gauruotasis berniukas iš Liverpulio, kuris kažkada buvo visiškai tikras, kad savo dainomis užkariaus visą pasaulį, pasiekė viską, ko norėjo. Jis yra muzikantas numeris vienas. Jis nėra tik pagrindinis rokenrolo žaidėjas. Jis pats yra dvidešimtojo amžiaus muzika. Jis yra Džonas Lenonas, ir tai viską pasako. Aštuoniasdešimt metų? Kas per skaičius, iš tikrųjų! Legendos neturi amžiaus.
