VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Kai kuriuose Lietuvos oro uostuose aptarnaujamų skrydžių skaičius išaugo tris ar net penkis kartus, rašo Lietuvos skrydžių valdymo tarnyba "Oro navigacija".
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras skrydžių skaičius sumažėjo 60 proc. Liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo aptarnauti 32 tūkst. skrydžių, tuo tarpu 2019 metais — beveik 80 tūkst.
Pasak VĮ "Oro navigacija" generalinio direktoriaus Mariaus Beliūno, skaičiuojama, kad Europoje oro uostai per šią krizę patyrė 36 mlrd. eurų, oro navigacijos įmonės — 5,6 mlrd. eurų nuostolį.
"Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dauguma keliautojų ketina susilaikyti nuo skrydžių, kol nepagėrės ir netaps stabili jų pačių finansinė padėtis. Todėl neturime gerų žinių ir Lietuvos verslams, tiesiogiai priklausantiems nuo keliaujančiųjų skaičiaus, kaip kad, pavyzdžiui, viešbučių verslams", — pažymėjo Beliūnas.
Pastaruosius tris mėnesius tranzitinių skrydžių per šalį skaičius sumažėjo 64 proc. ir siekė vos 22,4 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį ketvirtį lyderiavo skrydžių kompanijos "Ural Airlines", "Airbaltic", "Aeroflot", "Finnair" ir "Rossiya Airlines".
Liepos–rugsėjo mėnesiais populiariausios tranzitinių skrydžių kryptys buvo iš ir į Rusijos Federaciją, Vokietiją bei Latviją. Terminalinių skrydžių trejetuke rikiuojasi skrydžiai į Jungtinę Karalystę, Latviją ir Vokietiją.
Trečiąjį šių metų ketvirtį lėktuvai daugiausia kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste, kur skrydžių vadovai aptarnavo 6 tūkst. orlaivių, tai yra 52 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu Kauno oro uoste aptarnauti 1,9 tūkst. lėktuvų, Palangos ir Šiaulių oro uostuose — beveik po 1 tūkst. lėktuvų.