Tokių "specialistų" migracija į Pietų Kaukazą žada išplėsti kovinę zoną ir terorizmo grėsmių perėjimą į lėtinę karo veiksmų formą pagal "Afganistano", "Libijos" ar "Sirijos" scenarijų.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas spalio 6 dieną sakė, kad į Kalnų Karabacho konflikto zoną persikelia tūkstančiai Artimųjų Rytų kovotojų iš tarptautinių teroristinių organizacijų "Jabhat al-Nusra"*, "Firqat al-Hamza", sultono Murado ir ekstremistinės kurdų grupuotės. Samdiniai radikalai tikisi užsidirbti pinigų iš naujo Kaukazo karo. Pirmą kartą konfliktą taip atvirai ir nedviprasmiškai skatina Turkija, kuri stojo į Azerbaidžano pusę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien sakė: "Įvykiai Karabache yra tragedija, mes esame labai susirūpinę, nes Azerbaidžanas, Armėnija ir Kalnų Karabachas yra teritorijos, kuriose gyvenantys žmonės mums nėra svetimi". Putinas prisiminė Rusijoje gyvenančias azerbaidžaniečių ir armėnų diasporas. Ir jis pabrėžė: didžiulis skaičius Rusijos piliečių palaiko glaudžius draugiškus ir net giminystės ryšius su abiem respublikomis.
Maskva su dideliu susirūpinimu stebi įtampos eskalavimą aplink Kalnų Karabachą, destruktyviai įtraukiant trečiąsias šalis ir pajėgas. Šaltiniai Sirijos opozicijoje RIA Novosti pasakojo, kad Kalnų Karabache iki spalio pradžios buvo nužudyti 93 iš 322 Sirijos samdinių, o 53 iš jų kūnai buvo atvežti į Siriją.
Užsienio kovotojai
Rusijai nereikia karo Pietų Kaukaze, tačiau Kremlius supranta, kad ginkluotas konfliktas įgauna perdėtą formą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, samdiniai iš Sirijos ir Libijos yra perkeliami į Kalnų Karabachą, tiesiai į karo lauką.
Anksčiau Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas interviu RIA Novosti Turkijos lyderį Redžepą Tajipą Erdoganą pavadino pagrindiniu naujo Karabacho konflikto iniciatoriumi. Kaltinimas yra sunkus, ir mažai tikėtina, kad už jo slypi asmeninės ambicijos ar kerštas už neteisėtus Turkijos karių veiksmus SAR teritorijoje. Pernelyg aktyvus Ankaros dalyvavimas Azerbaidžano ir Armėnijos konflikte yra susijęs su viso Pietų Kaukazo, daugelio Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių destabilizavimu.
Neatsitiktinai Kanada sustabdė ginklų, įskaitant "Bayraktar" bepiločių lėktuvų, komponentų eksportą į Turkiją. Ukraina jau nusprendė įsigyti penkiasdešimt Turkijoje pagamintų smogiamųjų dronų, kuriuos Azerbaidžanas aktyviai naudoja Kalnų Karabache. Toks įsigijimas gali "iššauti" Donbase ir sukelti naują Ukrainos vidaus konflikto eskalavimo etapą.
Nepaisant Prancūzijos susidomėjimo bendradarbiavimu su Azerbaidžanu energetikos ir gynybos pramonėje, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas tiesiai šviesiai pareiškė, kad 300 kovotojų iš džihadistų grupuotės, veikiančios Alepo regione, buvo perkelti iš Sirijos per Turkijos miestą Gaziantepą į Baku.
Makronas gali būti per daug priklausomas nuo įtakingos armėnų diasporos prieš rinkimus, tačiau faktai yra "užsispyręs" dalykas.
Kaip rašo amerikiečių žurnalas "Foreign Policy", Turkija Kalnų Karabache naudoja Sirijos samdinių marionetinę armiją. Azerbaidžano ir Armėnijos konflikte žuvo dešimtys Sirijos ginkluotų formacijų kovotojų, kurie anksčiau kariavo Sirijos šiaurėje ir Libijoje. Sirijos nacionalinės armijos (tai yra Turkijos remiama opozicijos ginkluotų grupuočių sąjunga) šaltiniai praneša apie 1500 Sirijos samdinių perkėlimą į Pietų Kaukazą. Kovotojams buvo siūlomos keturių mėnesių sutartys už 1500 USD per mėnesį (Turkijos liromis), tačiau daugelis pasigailėjo, kad atvyko į Kalnų Karabachą, o per susirėmimus žuvo 55 Sirijos samdiniai. Aukų šeimoms buvo pažadėta 60 tūkstančių Turkijos lirų kompensacija (apie 7800 USD) — ne pati didžiausia kaina už prarastą gyvybę.
Terorizmo pagrindas
Turkijos gynybos ministerija neigia, kad siuntė samdinius į Azerbaidžaną (taip pat elgiasi įvairios Baku žinybos), ir reikalauja, kad Kurdistano darbininkų partijos kovotojai, dešimtmečius kovoję su Turkijos valdžios institucijomis, palaikytų Armėniją.
Ir Baku teigia, kad samdiniai iš Sirijos ir Libano kovoja Armėnijos pusėje. Vien technologiniu požiūriu "veidrodinis atsakas" yra įmanomas — įtakingos armėnų diasporos daugelyje pasaulio šalių finansiniai ištekliai leidžia surinkti "savo" samdomų karių armiją. Vienintelis klausimas yra tokių algoritmų tikslingumas.
Tolesnis įtampos eskalavimas Kalnų Karabache yra tamsi, kruvina aklavietė tiek Baku, tiek Jerevanui — sudeginta nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos civilių gyventojų žemė. Nauja "šėrykla", kuri pritrauks dešimtis teroristų grupuočių į Pietų Kaukazą, daug tūkstančių džihadistų kovotojų, kurių ateityje bus labai sunku atsikratyti patiems "darbdaviams".
Beje, dar neseniai Azerbaidžanas ir Armėnija buvo palyginti saugios šalys, kalbant apie tarptautinio terorizmo grėsmes.
Amerikos kompanijos "Soufan Group" duomenimis, apie 900 Azerbaidžano piliečių (iš sunitų) dalyvauja karo veiksmuose Artimųjų Rytų teroristinių organizacijų gretose. Ir vis dėlto po keturių aukšto lygio Azerbaidžano valstybės saugumo tarnybos kovos su terorizmu operacijų šalyje ramu. Grįžusius iš Sirijos "džihado veteranus" specialiosios tarnybos ramiai priima. Ir jokie kilnūs tikslai negali pateisinti galimo "naudingų" Sirijos kovotojų "importo".
Iki rugsėjo 27 dienos Armėnija dar mažiau buvo veikiama tarptautinio terorizmo grėsmių. Kartu su Rusija ji pašalino IV* ir kitų džihadistų grupuočių agresijos Sirijoje pasekmes. Be abejo, tikslingiau KSSO priklausančiai šaliai kovoti su tarptautiniu terorizmu iš tolo, o ne kviesti kovotojus su RPK kulkosvaidžiais kaip "pagalbines pajėgas".
* — teroristų organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
