VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Biologai iš Didžiosios Britanijos ir Malaizijos atliko kompiuterinį įvairių gyvūnų jautrumo SARS-CoV-2 koronavirusui modeliavimą ir išsiaiškino, kurie iš jų gali užsikrėsti COVID-19. Tyrimo rezultatai skelbiami "Scientific Reports".
Mokslininkų išvados paprastai atitinka laboratorinius eksperimentus, atliktus su gyvais gyvūnais, taip pat su užregistruotais infekcijos atvejais.
Tyrėjai nustatė, kad paukščiai, žuvys ir ropliai nėra jautrūs infekcijai, tačiau dauguma žinduolių gali užsikrėsti. Jau buvo užsikrėtusių kačių, šunų, audinių, liūtų ir tigrų atvejų. Laboratoriniai tyrimai patvirtino šeškų ir makakų infekcijos galimybę.
Mokslininkai ištyrė, kaip SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymas sąveikauja su įvairiais žinduoliais, su ACE2 baltymu, per kurį jis patenka į ląsteles. Kol kas tai yra vienintelis žinomas infekcijos veikimo mechanizmas, nors autoriai neatmeta, kad kai kuriems gyvūnams jis gali būti kitoks.
Kompiuterinis modeliavimas buvo atliktas 215 rūšių. Mokslininkai išsiaiškino, ar ACE2 baltymo mutacijos sustiprins ar susilpnins ryšį tarp virusinio baltymo ir baltymo šeimininko. Rezultatai parodė, kad 26 žinduolių rūšys, reguliariai kontaktuojančios su žmonėmis, gali būti jautrios infekcijai.
Tai visų pirma avys, taip pat visos didžiosios beždžionės — šimpanzės, gorilos, orangutanai. Jų baltymai su virusu jungiasi ne mažiau tvirtai nei žmonių. Tiesa, tyrėjai pažymi, kad avių infekcijos atvejai dar neužfiksuoti, tačiau bandymai dar neatlikti.
"Norėjome išsiaiškinti, kurios rūšys buvo eksperimentiškai ištirtos, kad išsiaiškintume, kuriems gyvūnams gali kilti infekcijos pavojus, ir reikalauti tolesnių tyrimų bei stebėjimo, — pranešime spaudai iš Londono universiteto koledžo sakė tyrimo vadovė Christine Orengo, bioinformatikos profesorė. — Kai kurie mūsų identifikuoti gyvūnai yra saugomos arba pramoninės rūšys. Pastarosios gali tapti viruso rezervuaru, ir yra rizika užsikrėsti žmonėms."
Mokslininkai atliko išsamią struktūrinę analizę ir nustatė įvairių gyvūnų rūšių rizikos užsikrėsti infekcija ribas.
"Išsami infekcijos ir atsako sunkumo informacija yra sudėtingesnė nei tik tai, kaip smaigalio baltymas sąveikauja su ACE2, todėl mes nagrinėjame sąveiką, susijusią su kitais šeimininkų baltymais", — pridūrė ji.
Pirmasis straipsnio autorius Su Datta Lama iš Malaizijos nacionalinio universiteto pažymėjo, kad, skirtingai nei laboratoriniai eksperimentai, jų sukurtą kompiuterinę analizę galima taikyti automatiškai.
"Vadinasi, šį metodą galima taikyti ir kitiems virusinių infekcijų protrūkiams, kurie, deja, dažnėja dėl žmogaus invazijos į natūralią aplinką", — sakė jis.
Tyrėjai mano, kad plataus masto stebėjimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią viruso plitimui iš žmogaus į gyvūną ir atvirkščiai, ypač naminių ir ūkinių gyvūnų atveju. Be to, pasak mokslininkų, kalbant apie gyvūnus svarbu numatyti higienos priemones, panašias į tas, kurių dabar imamasi tarp žmonių.
