VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Nė vienos politinės jėgos pergalė Seimo rinkimuose Lietuvoje neatneš radikalių pokyčių respublikos vidaus ir užsienio politiniame gyvenime, interviu Sputnik Lietuva sakė Lietuvos politologas Vadimas Volovojus.
"Lietuva nėra valstybė, kurią galima palyginti su posovietinės erdvės valstybėmis — ta pati Kirgizija, kur dėl rinkimų gali įvykti superkardinalūs pokyčiai, kardinaliai pasikeisti kursas ar kas kito fundamentaliai pasikeisti. Kad ir kokia politinė jėga į valdžią ateitų, teoriškai galime paimti — konservatorius, liberalus, socialdemokratus — bus tam tikrų pokyčių, tačiau jie nėra labai sistemingi. Greičiau tai tik tam tikros korekcijos, bet ne fundamentalūs pokyčiai", — sakė Volovojus.
Kaip priminė ekspertas, 2016 metų rinkimai, kai į valdžią atėjo "valstiečiai", buvo labai parodomieji.
"Pasaulis po to Lietuvoje neapsivertė aukštyn kojomis. Taip, atsirado tam tikrų niuansų, kilo ūmi konfrontacija tarp "valstiečių" ir konservatorių, tačiau tai neįvedė tokio lygio Lietuvos politinės sistemos skilimo, kuris apskritai sukeltų abejonių konstitucine tvarka. Taigi, jei po dabartinių rinkimų "valstiečiai" liks — tikriausiai vienokia ar kitokia forma, toje ar kitoje koalicijoje, ar ateis konservatoriai, ar apskritai kokia nors kita koalicija, bus tam tikri pokyčiai arba ankstesnio kurso tęsinys, tačiau tai nebus sisteminiai pokyčiai", — pažymėjo politologas.
Kalbant apie staigmenas, pagrindinė šių rinkimų intriga yra klausimas, ar dešinieji sugebės paneigti daugumos ekspertų prognozes, kad centro kairės koalicija išliks vienokia ar kitokia forma ir suformuos savo koaliciją, galimai dalyvaujant ir palaikant prezidentui. Tačiau norint padaryti galutines išvadas pirmiausia reikia sulaukti, kol baigsis balsavimas, o tada — ir antrojo turo rezultatų vienmandatėse apygardose.
"Kalbant apie užsienio politikos kursą, jį galima suskirstyti į dvi kryptis — rytinę ir vakarinę. Kalbant apie rytinį kursą, čia greičiausiai niekas nepasikeis. Kaip buvo tradicinė konfrontacija su Rusija, Baltarusijos demokratizacija, parama Ukrainai — viskas, kas buvo anksčiau, tas ir išliks. Pirma, todėl, kad dėmesys sutelktas ne tiek į Amerikos užsienio politiką, kiek į demokratinę Amerikos užsienio politiką", — sakė ekspertas.
Anot jo, dar įdomiau, kas vyks transatlantine kryptimi ir ar Lietuva sugebės pakoreguoti savo kursą santykiuose su Europa ir JAV.
"Visiems akivaizdu, kad artėja transatlantinis susiskaldymas ir valstybės turėtų susimąstyti — galbūt, jei ne per stipriai atitolti nuo JAV, tai bent jau pradėti balansuoti savo pozicijas JAV ir Senosios Europos — Vokietijos, Prancūzijos — atžvilgiu. Tačiau ir čia Lietuva išlaiko aiškią transatlantinę demokratinę orientaciją. Greičiausiai tai susiję su dideliais Baideno pergalės lūkesčiais ir sugrįžimo prie status quo, įprastu NATO principu: išlaikyti Ameriką Europos viduje, Vokietiją — neišsivysčiusią ir Rusiją — už Europos ribų. Lietuvoje triumfuos lūkesčiai, kad visa tai bus atkurta, transatlantinė vienybė, todėl nieko nereikia keisti", — sakė Volovojus.
Šiandien balsavimas vyks iki 20:00 valandos. Balsai bus pradėti skaičiuoti iškart po to, kai užsidarys rinkimų apylinkės.
VRK pavirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai.
Prireikus gali būti surengtas antrasis Seimo rinkimų turas — po dviejų savaičių, spalio 25 dieną.