Norvegijoje aptikti 1200 metų senumo vikingų šventyklos griuvėsiai

© Photo : University Museum of BergenNorvegijoje aptikti 1200 metų senumo vikingų šventyklos griuvėsiai
Norvegijoje aptikti 1200 metų senumo vikingų šventyklos griuvėsiai - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Mokslininkai mano, kad šventykla galėjo būti sunaikinta XI amžiuje, kai Norvegijos karaliai jėga įvedė krikščionių religiją ir sugriovė pastatus, susijusius su pagonybe

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Bergeno universiteto muziejaus archeologai per kasinėjimus Vakarų Norvegijoje aptiko 1,2 tūkstančio metų senumo vikingų epochos pagonių šventyklos griuvėsius, praneša "Sciencealert".

"Tai yra pirmoji senovės skandinavų šventykla, rasta šalyje", — papasakojo archeologas ir mokslininkas Sorenas Dinhofas iš Bergeno universiteto muziejaus.

Pastato pamatą, pastatytą prieš kelis šimtmečius iki krikščionybės atėjimo į šias žemes, archeologai rado Osos kaime, toje vietoje, kur dabar statomas gyvenamasis kompleksas. Šventykla, datuojama VIII amžiuje, buvo pastatyta iš medžio. Ir nors pastato jau seniai nebėra, mokslininkai pagal skylutes stulpuose sugebėjo išsiaiškinti, koks jis buvo.

Archeologai nustatė, kad šventyklos buvo statomos ankstyvųjų krikščionių bazilikų pavyzdžiu — su aukštu bokštu virš šlaitinio stogo. Žiniomis apie tokių statinių įrengimą su vikingais dalijosi keliautojai.

Vikingų laikų kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje - Sputnik Lietuva
Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

"Visa tai atrodė įspūdingai", — pabrėžė Dinhofas.

Mokslininkai taip pat tvirtina, kad skandinavai "Dievų namus" pradėjo statyti VI amžiuje. Iki tol religinės apeigos vyko po atviru dangumi. Pagrindiniai pokyčiai visuomenėje įvyko, kai vikingai pradėjo bendrauti su Romos imperija ir Šiaurės Europos germanų gentimis.

Dinhofo teigimu, po to skandinavų tikėjimas tapo ideologizuotesnis ir organizuotesnis. Apeigos vyko "Dievo namuose". Ten buvo švenčiamos svarbios šventės, pavyzdžiui, žiemos ir vasaros saulėgrįžos dienos. Vienas pagrindinių ritualų momentų buvo mėsos, gėrimų ir kartais tauriųjų metalų aukojimas pagrindinių vikingų garbintų dievybių — Odino ir kitų dvylikos dievų — medinėms figūroms.

Mokslininkai mano, kad šventykla galėjo būti sunaikinta XI amžiuje, kai Norvegijos karaliai jėga įvedė krikščionių religiją ir sugriovė pastatus, susijusius su pagonybe.

Naujienų srautas
0