VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Išsivysčiusiose šalyse iki trečdalio maisto produktų tiesiog išmetama į šiukšliadėžę daugelio vargstančiųjų fone, tai yra, didžiulė gaminių perprodukcija yra švaistoma. Estijoje taip pat pastebima atliekų kiekio didėjimo tendencija, praneša portalas "ERR".
Europoje į sąvartynus kasmet patenka 88 milijonai tonų maisto arba 173 kg vienam asmeniui. Estija yra viena iš šio rodiklio lyderių: 265 kg išmestų produktų vienam asmeniui, iš viso 92 000 tonų per metus, sekmadienį pranešė savaitinė analitinė programa "Aktualnaja kamera+".
Pirminiais šiuo metu vykdomo tyrimo duomenimis, Estijoje pastebima atliekų produktų didėjimo tendencija. Viena iš priežasčių yra gyvenimo lygio ir gyventojų perkamosios galios padidėjimas.
Problema turi ir ekologinį aspektą — beprasmis išteklių švaistymas: vanduo, elektra, darbas ir kt. padidina aplinkos naštą. Be to, mažmenininkams atsiranda didelių papildomų išlaidų.
"Išmesti maistą, ypač šviežią, yra labai brangu. Mes mokame už šiukšlių išmetimą, labai brangu išmesti šviežius mėsos produktus. Tam per metus išleidžiame daugiau nei 100 000 eurų", — sakė atsakinga "Rimi" verslo specialistė Katrin Bac.
Estijoje iš parduotuvių lentynų į šiukšliadėžę iš viso patenka 22 milijonai eurų vertės maisto, prie kurio pridedamos šalinimo išlaidos. Pirmiausia tai yra vaisiai ir daržovės, paskui mėsa ir žuvis, paskutiniai — konditerijos gaminiai ir gatavi produktai. Tik 10% šių produktų perduodami Maisto bankui paskirstyti tiems, kuriems to reikia, kurių pandemijos metu labai padaugėjo.
"Žmonių, kuriems reikia pagalbos, padvigubėjo. Dabar, pavyzdžiui, Harju apskrityje maisto pakuotes išdalijame maždaug 600 šeimų per savaitę, prieš tai jų buvo 270. Taip pat padidėjome maisto apyvarta dėl naujų donorų, tačiau mums vis tiek reikia kur kas daugiau maisto. Būna dienų, kai trūksta 400 žmonių, o mėsos būna tik 40. Mėsa parduotuvėse mums paprastai perduodama vakare, tačiau ji eina tiesiai į prieglaudas ir sriubų virtuves, mes negalime naudoti šios mėsos pasibaigus galiojimo laikui." — sakė Talino maisto banko vadovė Agnes Ojakivi.
Viena iš problemų yra vaisių rūšiavimas, nes tie, kuriems reikia pagalbos, taip pat nenori imti vaisių, net turinčių nedidelių defektų. Kitas klausimas yra galiojimo laikas.
Pakuočių etiketės kartais gali būti painios. Geriausias žymėjimas išduodamas remiantis Veterinarijos ir maisto valdybos rekomendacija. Tai reiškia galiojimo laiką, per kurį užtikrinamos visos prekių savybės. Šio laikotarpio pabaiga nereiškia, kad produkto negalima naudoti pagal paskirtį. Pavyzdžiui, cukrų ir makaronus galima valgyti praėjus metams nuo galiojimo pabaigos, sausainius ar pieną, kurio tinkamumo laikas yra ilgas — iki dviejų mėnesių.
Tačiau produktai, pažymėti (galiojimo laiko) etikete, tikrai negali būti naudojami po nurodytos datos. Tačiau net ir tokius produktus galima išsaugoti: Veterinarijos ir maisto valdyba leido giliai užšaldyti mėsos gaminius tą dieną, kai baigiasi šis laikotarpis.
"Turime parengti procesą, kur šias prekes įdėti į šaldymą. Departamento reikalavimai yra gana griežti. Jie netgi reguliuoja atstumą, kuriuo turėtų būti maistas", — sakė Katrin Bac.
Ekspertai pabrėžia, kad pagalbos skurstantiems organizavimas turi būti suprantamas ir stabilus, o nepasiturintys žmonės, gamintojai, restoranai ir labdaros organizacijos turėtų būti sujungti į vieną sistemą. Pavyzdžiui, dabar nėra vieno labdaros organizacijų registro.
Estija nori sumažinti maisto švaistymą.
Socialinių reikalų ministerija rengia apskritojo stalo diskusijas apie galimybes tobulinti esamą sistemą.
"Pagal statistiką turime 300 000 žmonių, kurie negali sau leisti gerai ir sveikai maitintis kiekvieną dieną. Problema ta, kad žmonėms dažnai gėda kreiptis į vietos valdžią ir pasakyti, kad jiems reikia pagalbos. Taip pat yra šeimų, kuriose dėl ribojamųjų priemonių virusui sustabdyti įvedimo abu tėvai neteko darbo", — sakė Socialinių reikalų ministerijos patarėja Tea Varrak.
Maisto bankas pernai išdalino 1400 tonų maisto. Ministerijos teigimu, šis skaičius gali padvigubėti dėl sistemos patobulinimų.
"Daugelis įmonių net nežino, kad gali aukoti maistą. 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad 66 proc. įmonių net negalvojo apie maisto aukojimą tiems, kuriems to reikia", — sakė ji.
Ministerija taip pat pažymi būtinybę šviesti žmones apie poreikį planuoti maisto pirkimą ir vartojimą. Dabar 70 % visų maisto atliekų susidaro būtent namų ūkiuose, kur beveik pusė išmesto maisto vis dar tinkama vartoti. Vidutiniškai viena šeima meta maistą už 120 eurų per metus, o namų ūkiuose ši suma išauga iki 200 eurų.
Europos Komisija rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių: įdėti naujus pirkinius giliai į šaldytuvą, atidžiai stebėti galiojimo laiką ir naudoti ar užšaldyti maistą, kai pasibaigia šis laikotarpis, ir nusipirkti maisto parduotuvėje pagal iš anksto sudarytą sąrašą.
Socialinių reikalų ministerija tikisi kitais metais baigti parengti nepanaudotų produktų paskirstymo tiems, kuriems to reikia, planą. Jei šis planas pasiteisins, iki 2030 metų Estijoje nuo atliekų sutaupomas maisto kiekis bus dvigubai didesnis nei dabar, t. y. padidės nuo 1,5 iki 3 % visų atliekų.
