VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Šio Tichanovskajos pareiškimo išvakarėse Baltarusijos lyderis susitiko su opozicija KGB kardomojo kalinimo centre. Ar šie du įvykiai yra susiję, aiškinosi RIA Novosti.
Nebandykite to pateikti kaip dialogo
Tichanovskajos ultimatume yra trys punktai: Lukašenka atsisako valdžios, nutraukiamas "smurtas gatvėse", paleidžiami politiniai kaliniai.
Šie reikalavimai turi būti įvykdyti iki spalio 25 dienos, antraip "visa šalis taikiai išeis į gatves su liaudies ultimatumu".
"O spalio 26 dieną prasidės nacionalinis visų įmonių streikas, bus blokuojami visi keliai, žlugdomi pardavimai valstybinėse parduotuvėse", — perspėja opozicijos lyderės "Telegram" kanalas.
Jie taip pat kreipėsi ir į piliečius: "Visi, kurie dar nenusprendė pereiti į žmonių pusę, yra teroro bendrininkai. Viešai paskelbkite, kad nebepalaikote režimo. <...> Jei to nepadarote, tai reiškia, kad jūsų rankomis mušami mūsų seneliai".
Tichanovskaja taip pat aštriai reagavo į Lukašenkos bandymą susisiekti su opozicija: "Nebandykite to pateikti kaip dialogo. Tai yra valstybinis teroras". Dieną prieš tai, šeštadienį, respublikos vadovas kalbėjosi su buvusiu pretendentu į prezidento postą Viktoru Babarika ir kitais politiniais oponentais. Susitikimas įvyko KGB kardomojo kalinimo centre: opozicijos dalyviai — baudžiamųjų bylų, pradėtų per rinkimų kampaniją ir pasirengimą jai, figūrantai.
Žiniasklaida citavo ten pateiktus Lukašenkos pareiškimus. Baltarusijos vadovo teigimu, "šalis gyvena su šūkiu: "Duok mums dialogą". Tuo tarpu valstybės vadovas pabrėžė: "Negalima gatvėje parašyti Konstitucijos".
Tuo tarpu Tichanovskajos vyrui, tinklaraštininkui Sergejui Tichanovskiui, buvo leista paskambinti žmonai. Po pokalbio su Lukašenka du susitikimo dalyviai Jurijus Voskresenskis ir Dmitrijus Rabcevičius buvo paleisti iš ikiteisminio kalinimo centro.
Kita opozicijos lyderė Marija Kolesnikova nepanoro susitikti su prezidentu. Apie tai pranešė jos advokatas Aleksandras Pylčenka: "Ji pasakė: apie ką dabar kalbėtis, prieš pusantro mėnesio siūlėme visa tai nutraukti, dabar visi sėdi kalėjime arba išvaryti iš šalies".
Babarikos gynėjai teigė: jų ginamojo nuomone, pokalbio ikiteisminio tyrimo centre negalima vadinti dialogu. "Visų pirma todėl, kad dialogas reiškia dalyvių lygybę laisvės atžvilgiu, šiuo atveju taip nebuvo", — paaiškino teisininkai.
Tuo tarpu paskutinis laisvėje likęs Opozicijos koordinacinės tarybos prezidiumo narys Sergejus Dylevskis išvyko iš Baltarusijos. Pasak bendražygių, "baimindamasis dėl asmeninio saugumo".
Anksčiau pranešta, kad Dylevskis buvo atleistas iš Minsko traktorių gamyklos, kur jis vadovavo streiko komitetui. "Man buvo suteikta galimybė rinktis: arba aš pats išeinu iš darbo, arba ne, bet mano tėvai bus atleisti", — tada jis sakė interviu RIA Novosti. Ir pridūrė, kad neketina palikti šalies.
Pensininkų maršas
Tuo tarpu Baltarusijos sostinėje, kaip įprasta, neramu. Sekmadienį saugumo pajėgos išsklaidė dar vieną neteisėtą protestą. Protestuotojai judėjo kolonomis, tačiau policija jiems užkirto kelią, todėl surengti didelės demonstracijos nebuvo įmanoma.
Pirmadienį Nepriklausomybės prospektu vyko vadinamasis pensininkų maršas iki "Mokslų akademijos" metro stoties. Dalyviai buvo išsklaidyti pirotechnika, garsinėmis granatomis bei ašarinėmis dujomis.
Spalio 13 dienos rytą nežinomas asmuo įmetė Molotovo kokteilius į vieną iš Minsko rajono milicijos skyrių.
Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad prireikus jie panaudos ginklus prieš demonstrantus. Vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Genadijus Kazakevičius pažymėjo, kad neramumų respublikoje mažėja, tačiau, kita vertus, "protestai, kurie daugiausia persikėlė į Minską, tapo organizuoti ir nepaprastai radikalūs".
"Tai įrodo veiksmai sostinėje praėjusį sekmadienį, — tęsė viceministras. — Po pietų akmenys, buteliai, peiliai ir galąstuvai, o vakare — barikados ir degančios padangos. Nieko bendro su taikiu protestu."
Pasak Kazakevičiaus, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai kovojo su kovotojais, radikalais ir futbolo sirgaliais, kurie bandė pakartoti rugpjūtį vykusius masinius susirėmimus. Be to, jo nuomone, kai kurios pajėgos nori sugrąžinti Baltarusiją į 1990-ųjų chaosą.
"Mes neišeisime iš gatvių ir užtikrinsime tvarką šalyje. Milicijos pareigūnai ir vidaus kariuomenės kariai, jei prireiks, panaudos specialią techniką ir karinius ginklus", — sakė Kazakevičius.
Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius pripažino Tichanovskajos ultimatumą "Baltarusijos politinės konfrontacijos paūmėjimo ir radikalėjimo įrodymu".
"Smurtinis mitingų malšinimas sekmadienį ir pirmadienį yra to patvirtinimas. Pats Tichanovskajos raginimas palies tik nedidelę Baltarusijos visuomenės dalį — tuos, kurie seka kiekvieną valdžios oponentų žingsnį", — aiškina jis.
Akcijos, pabrėžia ekspertas, nėra valdomos iš vieno centro, todėl vargu ar politikų iš užsienio įtaka bus didelė. Nei Tichanovskaja, nei bendra opozicijos būstinė, nei tinklaraštininkai, nei "Telegram" kanalai negali būti vadinami "jėga, kuri vadovauja protestams".
Jis primena, kad tai nėra pirmas kartas, kai iš užsienio pasigirsta radikalių pareiškimų. "Taip pat pervertinama "Next" Telegram kanalo įtaka — ne visi jo raginimai vykdomi. Pavyzdžiui, jie reikalavo sukurti savigynos komitetus, nustoti mokėti mokesčius ir komunalinius mokesčius. Bet praktiškai visi raginimai liko be atsako", — patikslina Karbalevičius.
Tuo tarpu pats Lukašenkos pokalbio su opozicija faktas, nors ir ikiteisminio tyrimo sulaikymo centre, leidžia manyti, kad Baltarusijos prezidentas neketina politinės krizės spręsti vien jėga. "Konfrontacija vyksta kaip apkasų karas. Nė viena konflikto pusė nelaimės", — apibendrina politologas.
Minsko dialogo tarybos dėl užsienio santykių programos koordinatorius Denisas Meliancovas mano, kad, Lukašenkos supratimu, pokalbis su oponentais ikiteisminio kalinimo centre yra žingsnis link reformų ir valdžios perėjimo. "Matėme dialogo pradžią, nors ir kiek ekstravagantišką, šeštadienį".
Prezidento manevras, pasak eksperto, įkalė pleištą tarp Babarikos ir Tichanovskajos, kas taip pat naudinga vyriausybei.
Meliancovas pateikia hipotezę: protestai iš tikrųjų palaipsniui praranda masinį pobūdį, o valdžia perima iniciatyvą politinėje srityje. Opozicijai reikia dinamikos ir savo darbotvarkės — tam ir reikalingas akcijų radikalėjimas. Tačiau Tichanovskaja ir Koordinacinė taryba nenori tiesiogiai reikalauti ekstremalių priemonių: tai juos diskredituos. Griežta retorika yra bandymas sutelkti jėgas Baltarusijoje tikintis naujo masinio aktyvumo antplūdžio.
