"Siurprizas" gali būti parengtas iš anksto arba spontaniškas — ryškus kandidato poelgis, nauji kaltinamieji įrodymai, reakcija į gamtos kataklizmą, žingsnis užsienio politikoje. Dabar abiem kandidatams reikalingas toks "siurprizas" — bet kompromituojamų įrodymų jau tiek išlieta, kad nieko naujo nepridės nei "pašėlusiam Trampui", nei "apsnūdusiam Baidenui su jo korumpuota šeima". O štai užsienio politika, nors amerikiečiai pernelyg tuo nesivadovauja, kai renkasi prezidentą, gali padidinti reitingą — ir čia dabartinis prezidentas turi pranašumo.
Prezidentas gali dėl ko nors susitarti su kitų šalių vadovais — tapti, pavyzdžiui, taikdariu. Trampas per pastaruosius metus jau du kartus sužaidė šia korta: pirmiausia su arabų ir Izraelio sutaikymu (na, ir kas, kad tik dvi Persijos įlankos valstybės), vėliau — Serbijos ir Kosovo susitarimu. Bet visa tai nedaro jokios tiesioginės įtakos Amerikos rinkėjui — kas jam yra Balkanai ir Artimieji Rytai?
Tačiau Trampas taip pat ragino išvesti karius iš Afganistano, žadėdamas visus amerikiečius išvesti ne iki pavasario pabaigos, o iki Kalėdų. To tikrai padaryti nepavyks — o ir Kalėdos ateis daug vėliau nei lapkričio 3 diena. Visiems amerikiečiams rūpi dar vienas dalykas — ginklavimosi varžybos, įskaitant branduolines. Saugumas ir pinigai — branduolinio karo grėsmė (nors ir hipotetinė) ir poreikis išleisti vis daugiau lėšų ginklams. Čia galima tiesiog parodyti savo rūpestį dėl taikaus dangaus virš galvos — Trampas taip pat tai mėgsta, juk jis ne kartą priminė, kad tik dėl susitikimų su Kim Čong Inu valstybės nekariauja su KLDR, o jei prezidente būtu tapusi Klinton — būtų bėdos. Tačiau tariama "korėjiečių grėsmė" jau pamiršta — ir "spalio staigmenos" vaidmuo turi atitekti kažkam kitkam.
Ir, matyt, Trampas nusprendė, ką daryti: jis panoro susitarti su Putinu. Taip, su tuo pačiu Putinu, su kuriuo jie kaltinami jau ketverius metus — ir pastarosiomis savaitėmis atsirado vis daugiau įrodymų, kad visa istorija su "rusų pėdsakais" buvo speciali Baltųjų rūmų ir Klinton štabo operacija.
Taigi, dabar Trampas smogia demokratams ir "Vašingtono pelkei" savo "Rusijos tema" — jūs ir esate tikrieji sąmokslininkai, o ne išgalvoti Trampo ir Putino ryšiai! Ir su tikruoju Putinu Trampas pasirašys susitarimą, nes jis yra "kietas" ir Putinas jį gerbia — maždaug taip Trampas ketina pateikti amerikiečiams savo susitarimą su rusais.
Apie ką mes kalbame? Apie ilgai kentėjusį ir besibaigiantį mažiau nei per ketverius metus START-III — nepaisant to, kad jis jau praktiškai palaidotas. Bet juk būtent Trampas jį ir palaidojo? Taip, Rusija visada pasisakė už susitarimo pratęsimą numatytiems penkeriems metams, o Vašingtone teigė, kai tai jiems nenaudinga, todėl sutartį reikia perrašyti, papildyti ir apskritai padaryti trišale. Tai yra, įtraukiant į ją Kiniją, kuri nedega noru prisijungti prie sutarties dėl šių puolamųjų ginklų apribojimo ir mažinimo, nurodydama, kad Kinija ir taip turi šių ginklų mažiau nei Rusija ir JAV. Maskva visiškai palaiko šią "Pekino poziciją" — ir į visus JAV komentarus apie Kiniją atsakė, kai ji nedalyvaus verčiant šalį dalyvauti derybose.
Buvo ir kitų amerikiečių reikalavimų, jau dvišalio pobūdžio, kurie daugiausia buvo kategoriškai nepriimtini Rusijai. START-III sutartis pamažu artėja prie savo mirties, ir tik kelis kartus seniau amerikiečiai tarsi susigriebė ir pradėjo konsultuotis su Rusija. Tuo tarpu jie visą laiką apsimetė, kad Rusijai sutarties reikia labiau nei jiems, ir apskritai, jei Maskva neskubės priimti Amerikos reikalavimų iki lapkričio 3 dienos, tai toliau pratęsimo sąlygos bus dar griežtesnės.
Rusija į tokias pigias gudrybes reagavo ramiai — juk abiem pusėms reikia sutarties. Kremlius neketino versti Trampą pasirašyti, tačiau praėjusią savaitę Vladimiras Putinas priminė, kad Džo Baidenas jau žadėjo pratęsti START-III arba sudaryti naują sutartį — ir "tai jau yra labai rimtas galimo bendradarbiavimo elementas ateityje".
Po to informacijos nutekėjimai iš Baltųjų rūmų ir Kongreso pasirodė keliuose Amerikos leidiniuose: "JAV prezidentas Donaldas Trampas tikisi gauti Rusijos sutikimą sudaryti START sutartį prieš rinkimus".
Trampo administracija mano, kad iš prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos saugumo tarybos vadovo Nikolajaus Patruševo iš esmės buvo susitarta dėl naujo branduolinio susitarimo tarp JAV ir Rusijos. Susitarimo darbai gali būti baigti per savaitę.
Vienas iš prezidento administracijos pareigūnų teigė, kad aukščiausio lygio sprendimus priėmė Nacionalinio saugumo taryba ir Valstybės departamentas. Pasak jo, kai kurie Senato užsienio santykių komiteto ir Nacionalinio saugumo darbo grupės nariai ant Kapitolijaus kalvos gavo galutinę šių diskusijų medžiagą.
Nors Kremlius, be abejo, reagavo santūriai: "Mes nereaguosime į šaltinius, yra per daug klastočių. Ši tema yra karšta, ji mums yra prioritetas palaikant ryšius su amerikiečiais. Ekspertų lygiu kontaktai tęsiasi." Trampas akivaizdžiai ruošia staigmeną: susitarimas su Putinu — ir jam nereikės skristi į Maskvą, o Rusijos prezidentui — vykti į Vašingtoną. Ne, viskas apsiribos bendru dviejų prezidentų pareiškimu — arba tuo, ką Amerikos derybininkas Maršalas Bilingslis pavadino prezidento memorandumo pasirašymu prieš pratęsiant START-III. Tai reiškia, kad tai bus pagrindų susitarimas, kuris nustatys būsimos naujos sutarties kontūrus ir praneš apie START-III pratęsimą tam tikram laikotarpiui (mažiau nei penkeriems metams — galbūt dvejiems ar trejiems).
Ar Vašingtonas tikrai pasirengęs tokiam žingsniui? Galų gale, kai Bilingslis pasakė, kad spalio 5 dieną Helsinkyje derybose su užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu buvo pasiekta "svarbi pažanga" ir šalys priartėjo prie susitarimo, Riabkovas stebėjosi amerikiečių optimizmu.
"Derybos parodė, kad vis dar egzistuoja didžiuliai požiūrių skirtumai, įskaitant ir pagrindinius tokio susitarimo elementus. Iš esmės mes pripažįstame, kad pasiekėme tam tikrą susitarimą, kuris leistų mums kalbėti apie pagrindinių tolesnio darbo krypčių ir parametrų apibrėžimą. Tačiau mes pripažįstame tik šią galimybę. Aš pabrėžiu, kad pastaruoju metu nepriartėjome prie tokio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis. Amerikiečių bandymai pristatyti šį klausimą taip, tarsi būtume ant tokio susitarimo ribos ir kad dar liko labai nedaug ir jis bus pasiektas, neaišku, kuo jie paremti".
Tačiau Bilingslio ir Riabkovo susitikimas tapo savotišku kito susitikimo tęsiniu — spalio 2 dieną Ženevoje vykusiomis derybomis tarp Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo ir JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Roberto Obrajano. Tai buvo pirmasis jų tiesioginis susitikimas (prieš tai Trampo patarėjas buvo Džonas Boltonas) — būtent jo rezultatai sukėlė amerikiečių optimizmą. Galime drąsiai manyti, kad tai nesusiję su jokiomis nuolaidomis Rusijai, bet su tuo, kad buvo pasiektas politinis, principinis susitarimas dėl pagrindinio dokumento, susijusio su START-III pratęsimu, pasirašymo.
Po to, jau vykstant Bilingslio ir Riabkovo deryboms Helsinkyje, amerikiečiai (iš įpročio) tęsė spaudimo taktiką: o kas bus, jei bus įmanoma gauti rusų pažangos ir nuolaidų? Tai nebus sėkminga — iš mūsų pusės jau yra politinis susitarimas, tačiau jis buvo duotas aiškiomis sąlygomis: jokios Kinijos, sutarties pratęsimas laikotarpiui, kuris reikalingas naujai parengti. Jei Trampas sutiks, mes esame pasirengę jam padėti su "spalio staigmena".
Artimiausiomis dienomis sužinosime Trampo nuomonę, ir kažkas rodo, kad jis nepraleis progos pasirašyti bendrą dokumentą su Putinu, kas gali padėti jam būti perrinktam.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
