Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis neleis pažeisti šalies teritorinio vientisumo ir nepripažins Karabacho kaip nepriklausomo. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atsakė, kad jam tokia linija yra nepripažinto KKR žmonių apsisprendimo teisė. Išsamios abiejų konflikto šalių pozicijos šiuo klausimu — lygiagrečiame interviu MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui.
Kovos kontaktų linijoje Kalnų Karabache prasidėjo rugsėjo 27 dieną. Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vienas kitą dėl konflikto pradžios, Karabache pranešama apie artilerijos šaudymą prieš taikius nepripažintos respublikos gyvenvietes, įskaitant jos sostinę Stepanakertą. Armėnija paskelbė karo padėtį ir — pirmą kartą — visuotinę mobilizaciją, teigdama, kad Ankara aktyviai remia Baku. Azerbaidžane buvo įvesta dalinė mobilizacija, o kai kur — karo padėtis.
Spalio 9 dieną Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Rusijos Federacijos prezidento kvietimu atvyko į Maskvą, kur daugiau nei 10 valandų vedė derybas. Taip Jerevanui ir Baku pavyko susitarti nutraukti šaudymus Karabache nuo spalio 10 dienos vidurdienio, apsimainyti kaliniais ir žuvusiųjų kūnais, taip pat papildomai susitarti dėl konkrečių paliaubų detalių. Tačiau spalio 10 dieną šalys viena kitą pradėjo kaltinti paliaubų pažeidimais.
Konfliktas Karabache prasidėjo 1988 metais, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie pasitraukimą iš Azerbaidžano TSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų derybos dėl taikaus konflikto sprendimo vyksta ESBO Minsko grupėje, kuriai vadovauja trys šalys — Rusija, JAV ir Prancūzija. Azerbaidžanas primygtinai reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes KKR nėra derybų šalis.
