VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kaip koronaviruso pandemija pakeitė ekonomikos paradigmą ir kodėl dabar svarbiau teisingai įdarbinti paskolintus pinigus, o ne spręsti, kaip juos grąžinti.
Kaip savo Facebook paskyroje rašo Mačiulis, koronaviruso krizė labai pakeitė ekonomikos taisykles, mat Europos valstybės, priešingai nei prieš dešimtmetį, dar labiau išpūtė deficitus.
"Mes gyvename visai kitokiame pasaulyje, neaprašytame jokiuose ekonomikos vadovėliuose. Patirtis po pasaulinės finansų krizės, kai daugelis Europos valstybių buvo priversto skubiai mažinti išlaidas, didinti mokesčius ir bandyti kuo greičiau gyventi pagal galimybes, lieka tik istorijos vadovėliuose. 2020-ųjų pandemija labai greitai pakeitė visą ekonomikos paradigmą — Europa išjungė visas fiskalinės drausmės taisykles, visos valstybės ėmėsi ne bandyti subalansuoti valstybės finansus, kaip tai darė prieš dešimtmetį, o dar labiau išpūtė deficitus", — rašo jis.
Kaip sako ekonomistas, Vokietijoje fiskalinis skatinimas — biudžeto išlaidų didinimas, mokesčių mažinimas, paskolų garantijos ir kitos priemonės — siekia beveik 40 proc. BVP, Prancūzijoje — beveik 25 proc. BVP. Net Italija numatė ekonomikos skatinimui skirti daugiau nei 35 proc. BVP.
Jei neatsiranda, kas skolina, lėšas ekonomikai skatinti savo ruožtu skiria bankai. Pasak ekonomisto, per pastaruosius kelis mėnesius ir Europos Centrinis Bankas, ir JAV Federalinis rezervų bankas "atspausdino" po maždaug tris trilijonus eurų/dolerių (daugiau nei 100 metų Lietuvos BVP).
"Mes gyvename visiškai naujame pasaulyje. Labiausiai prasiskolinusios pasaulio valstybės skolinasi už neigiamas palūkanas — joms primokama už tai kad jos paimtų pinigus. Niekam — niekam — nebeįdomūs tie biudžetų deficitai ir tos valstybių skolos, jos liko praėjusio dešimtmečio ir praėjusio amžiaus vadovėliuose", — rašo Mačiulis.
Pasak ekonomisto, dabar vyrauja nauja ekonominė paradigma — MMT ("modern monetary theory" arba nepritariančių pašiepiamai vadinama "magic money tree"), kurios esmė — ne rinkti mokesčius valstybės išlaidoms finansuoti, o tiesiog spausdinti pinigus.
"Tai nereiškia, kad tokia politika tolimesnėje ateityje neturės neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, spartesnio pinigų nuvertėjimo), bet kol kas visi su šypsenomis lipa į magiškąjį pinigų medį ir negalvoja kaip iš jo išlips. Ir ne, tai nereiškia, kad Lietuva gautus negrąžintinus ar nemokamus pinigus gali išleisti bet kur, bet kam ir bet kaip. Poreikis naudoti šias lėšas atsakingai bei jų pagalba kurti ateities augimo potencialą niekur nedingo. Šiame naujame pasaulyje diskutuoti turime ne kaip šiuos pinigus grąžinsime, o kaip juos įdarbinsime", — rašo Mačiulis.
Vyriausybės patvirtintame 2021 metų biudžete numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
