VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Tarp tų, kurie Europos Sąjungoje stojo už sankcijų Rusijai įvedimą dėl to, kas nutiko su Aleksejumi Navalnu, šiuo klausimu akivaizdžiai kilo nesutarimų, Rusijos žurnalistams sakė nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas.
ES anksčiau įgyvendino sprendimą dėl Navalno situacijos taikyti sankcijas šešiems rusams ir moksliniam institutui. Rusams buvo uždrausta įvažiuoti į Sąjungos teritoriją. Tarp tų, kuriems bus taikomi ES apribojimai, yra FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas, pirmasis prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, Kremliaus vidaus politikos departamento vadovas Andrejus Jarinas ir prezidento pasiuntinys Sibire Sergejus Meniailo.
"Tarp tų, kurie pasisako už sankcijų įvedimą, šiuo klausimu kilo akivaizdžių vidinių nesutarimų, neatsitiktinai žiniasklaida iš pradžių pranešė apie devynis asmenis, patekusius į jas [sankcijas — Sputnik], vėliau jų skaičius sumažintas iki šešių", — RIA Novosti cituoja Čižovą.
Jo teigimu, naujųjų ES sankcijų pateisinimas politiniu ir teisiniu požiūriu yra "labai menkas, tačiau moraliniu požiūriu tiesiog nepriimtinas".
"Žinoma, mes šiuos apribojimus vertiname taip pat, kaip ir visus ankstesnius — kaip vienašales neteisėtas priemones. Pasaulyje yra tik viena institucija, įgaliota įvesti sankcijas — JT Saugumo Taryba", — sakė jis.
Diplomatas taip pat pabrėžė, kad Maskva imsis atsakomųjų priemonių. Pasak jo, "kadangi sankcijos yra asmeninės, atsakymas akivaizdžiai bus asmeniškas".
"Logiška remtis tuo, kad atsakomosios priemonės gali turėti įtakos Maskvos dvišaliams santykiams su Berlynu ir Paryžiumi, nes niekas neslepia esąs už šio žingsnio", — pridūrė nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas.
Jis padarė prielaidą, kad kadangi šiame procese buvo būtent tokių iniciatorių, viskas vyko taip greitai. "Jei tai būtų kitos ES narės, procesas būtų užtrukęs visiškai kitokį laiką", — sakė Čižovas.
Iniciatyva dėl sankcijų kilo iš Prancūzijos ir Vokietijos, pridūrė jis.
Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.
Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.
Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.
Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi. Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.
Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.
Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti.
