"Laisvės partijos" sėkmė Lietuvos Seimo rinkimuose aktualizavo šalyje LGBT teisių — pirmiausia į santuoką — klausimą (jau nekalbant apie prostitucijos ir narkotikų legalizavimą).
Pažymėtina, kad ši tema figūravo jau prezidento rinkimuose. Tuomet dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda stengėsi būti tolerantiškas (pasisakė už seksualinių mažumų partnerystės institutą), bet buvo matyti, jog jis labiau yra tradicinės šeimos šalininkas.
"Turime atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje gyvename, o ji katalikiška, konservatyvi, ir mes privalome gerbti šitą aplinkybę", — pabrėžė būsimas prezidentas, pasiūlydamas surengti referendumą dėl vienalyčių asmenų partnerystės (jau nekalbant apie jų santuokas) įteisinimo.
Tačiau tada šis klausimas netapo esminiu. Dabar jis gali paveikti — o tiksliau, komplikuoti — valdančiosios daugumos sudarymą, jeigu daugiau balsų gaus dešinieji.
Po gero "Laisvės partijos" rezultato, kuris leidžia jai tikėtis svarbios vietos konservatorių koalicijoje (kitaip pastaroji bus beveik neįmanoma), "Tėvynės sąjungos" pirmininko Gabrieliaus Landsbergio svainis parašė: "Nuostabios naujienos — TS-LKD laimėjo daugiamandatėje, liberalusis partijos flangas buvo sureitinguotas į viršų, kas rodo, kad ta kryptis buvo teisinga. <...> Abi liberalų partijos turės didelę ir itin įtakingą frakciją Seime, manau, kad pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo".
Konservatorių lyderių toks džiaugsmas nepradžiugino. Pavyzdžiui, tradicinių vertybių šalininkas jų tarpe Laurynas Kasčiūnas pažymėjo: "Gali būti visokių diskusijų, tam tikrų diskusijų yra dėl partnerystės instituto, dėl įteisinimo santuokų kalbos niekados nebuvo".
Šiame kontekste tikėtina, kad, formuojant koaliciją (jeigu ją tektų formuoti dešiniesiems), "Tėvynės sąjunga" (ypač jos krikščioniškasis sparnas) sieks nustumti LGBT klausimą į antrą planą. Tačiau "Laisvės partijos" lyderė Aušrinė Armonaitė yra labai ambicinga ir bent jau kol kas tvirtai teigia, kad dėl valdžios (postų) svarbių programinių nuostatų atsisakyti neketina.
Tokiu būdu, seksualinių mažumų klausimas gali sužlugdyti potencialią valdančiąją koaliciją Lietuvoje. Ir šioje vietoje pats laikas pereiti į regioninį kontekstą.
Estijoje kilo politinė (vyriausybės) krizė dėl to, kad savo aštriais ultradešiniais pareiškimais garsėjantis vidaus reikalų ministras pasakė, jog neigiamai žiūri į LGBT, ir patarė homoseksualams "bėgti į Švediją". Taip pat jis aiškiai pasisakė už referendumą dėl konstitucinės nuostatos, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga.
Nenuostabu, kad ministrą iš karto užpuolė visa "progresyvi" bendruomenė su prezidente priešakyje. Niuansas tas, kad jo atsistatydinimas gali sugriauti dirbančią valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Kitaip tariant, Lietuvoje seksualinių mažumų problematika gali tapti, o Estijoje jau tapo nacionalinės svarbos klausimu.
Ir dar šiame kontekste norėtųsi prisiminti tai, kad neseniai vykusių prezidento rinkimų Lenkijoje metu postą išsaugojęs Andžejus Duda pareiškė, kad LGBT ideologija demoralizuoja vaikus ir yra blogesnė už bolševizmą.
Kai sudedi visus šiuos epizodus į vieną paveikslą, susidaro įspūdis, kad seksualinių mažumų klausimas Baltijos regione jau nėra tik nesvarbus politinės konjunktūros aspektas. Vakarų Europoje LGBT jau karaliauja, ir tokios konservatyvios valstybės kaip Lenkija ar Lietuva šios socialinės grupės teisių gynėjams yra paskutinė tvirtovė, kurią reikia sugriauti.
Todėl Lietuvos pilietis ir rinkėjas turi suprasti, kad "Laisvės partija" ir Aušrinė Armonaitė — tai ne atskiras lietuviškas reiškinys, o vakarietiška idėjinė sistema, kuri nori sutraiškyti moralės pagrindus ir tradicines vertybes, apie ką kalba ir Romos popiežius Pranciškus.
Galbūt, šiandien dar neatėjo lemiamas kovos dėl normalumo prieš kraštutinį liberalizmą momentas, bet jis jau ne už kalnų, ir, atrodo, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Jau rytoj referendume (jeigu jis dar bus surengtas) gali tekti spręsti, kiek kiekvienam iš mūsų reikšmingi šie Lietuvos Konstitucijos žodžiai: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu". Ir tai bus ne menkavertis, o egzistencinis pasirinkimas.
Žiema arti...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
