VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija jau daugelį metų vykdo Rusijos eksporto nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus politiką, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.
Krovinių kompanija "Novotrans" Leningrado srityje esančiame Ust Lugos keltų komplekse įvykdė pirmosios vagonų su anglimi partijos išsiuntimą Baltijsko (Kaliningrado) kryptimi, papasakojo pati bendrovė.
"Novotrans" keltų komplekso direktorius Denisas Mečevas pareiškė, kad krovinių gabenimas į Europą yra gera alternatyva sausumos maršrutui per Baltarusiją ir Lietuvą.
Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, jog ne visos Rusijos įmonės eksportą perkėlė į Rusijos uostus, tačiau tai taps įmanoma pakeitus teisės aktus.
"Ir tada galėsime palikti Klaipėdą. Pavyzdžiui, "Uralchim" ir "Uralkalij" iš Klaipėdos išvyks į Ust Lugą, bet tai, tikriausiai, užtruks dar keletą metų. Būtų gerai tai suderinti dar su Baltarusijos eksporto nukreipimu iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Bet, vėlgi, tam prireiks statyti papildomą infrastruktūrą Baltarusijos teritorijoje, Rusijos viduje, tada būtų prasminga investuoti į tokią infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, [Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka nepakeis nuomonės dėl būtinybės perkelti Baltarusijos eksportą į Rusijos uostus", — pasakė jis.
Pasak Mitrachovičiaus, labiau pasitikima Rusijos įmonių ketinimais, tačiau šis procesas nebus momentinis.
"Inercija teigiama Rusijos uostams ir neigiama Baltijos šalių uostams. Bent jau atsižvelgiant į jų dabartinę užsienio politikos kryptį. Jei jos ją adaptuotų, galbūt, čia būtų galima rasti kažkokį kompromisą, tačiau kol kas jų tendencija prekybos ir infrastruktūros požiūriu greičiau yra neigiama", — pasakė ekspertas.
Baltijos šalių uostų padėtis
Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.
Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.
