VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pasidalijo informacija apie retų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.
Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (angl. European Organization for Rare Diseases) duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės (ebola, marburgo, dengė, geltonoji, Krymo Kongo), Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje, sakoma ULAC pranešime spaudai.
Dengės karštligę lietuviai parsiveža iš kelionių
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014–2019 metais Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 36 įvežtiniai dengės karštligės atvejai. 2019 metais — 9 atvejai (0,32 atv./100 tūkst. gyv.). Susirgę asmenys keliavo Tailande, Kambodžoje, Filipinuose, Kuboje.
Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmais, odos bėrimu, vėmimu, pykinimu.
Dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione, rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Kasmet pasaulyje dengės karštlige suserga 390 mln. žmonių. Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse 2017 metais buvo užregistruoti 2026 įvežtiniai dengės karštligės atvejai (sergamumo rodiklis buvo 0,4 atv./100 tūkst. gyv.).
Europoje pastebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius
Lietuvoje per 2013–2019 metų laikotarpį buvo užregistruoti 79 legionierių ligos atvejai. 2019 metais — 17 ligos atvejų ir vienas — mirties.
Legioneliozė — tai ūminė infekcinė liga, kuri gali pasireikšti kaip pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos.
Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. 2017 metais ES/EEE šalyse buvo užregistruoti 9 238 legionierių ligos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 1,8 atv./100 tūkst. gyventojų.
Europoje stebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius, nuo 2013 m. (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) sergamumo rodiklis padidėjo virš 30 procentų. Daugiausiai atvejų registruojama Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.
Listeriozė — pavojus nėščioms moterims, kūdikiams
Lietuvoje 2010–2019 metais buvo užregistruoti 82 listeriozės atvejai. 2019 metais — šeši listeriozės atvejai (sergamumo rodiklis 0,21 atv./100 tūkst. gyv.). 2010–2019 m. iš viso užregistruota 19 mirties nuo listeriozės atvejų, 2019 metais — du mirties atvejai.
Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia jokių simptomų. Didžiausią pavojų užsikrėsti listerioze turi vyresnio amžiaus asmenys, besilaukiančios moterys, naujagimiai, asmenys su nusilpusia imunine sistema.
Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, bakterijos gali sukelti meningitą, sepsį.
Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai
2010–2019 metais iš viso buvo užregistruoti 32 tuliaremijos atvejai. 2019 metais — keturi atvejai (sergamumo rodiklis — 0,14 atv./100 tūkst. gyv.).
Liga pasireiškia aukšta temperatūra (iki 38–40° C), pasireiškia drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, įvairūs odos bėrimai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą, gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, besimaudant užterštame vandenyje, vartojant užterštus maisto produktus, įgėlus infekuotiems uodams, erkėms, blusoms.
Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaruoju metu dėl itin didelės žmonių migracijos kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Užkrečiamosios ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tačiau daugelio jų galima išvengti arba sumažinti jų žalą. Svarbu laikytis higienos, kruopščiai plauti rankas, atsakingai rinktis maistą, geriamąjį vandenį, apsirūpinti priemonėmis nuo kraujasiurbių vabzdžių įgėlimo, nuo kai kurių ligų galima apsisaugoti pasiskiepijus.
