VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Balsavimas antrajame Lietuvos Seimo rinkimų ture baigėsi. 20:00 rinkimų apylinkės uždarytos visoje šalyje.
Iš viso balsavimo teisę antrajame ture turi 2 310 860 žmonių. Piliečiams reikėjo išrinkti dar 68 mandatus.
Seimo rinkimų ture iki 20 val. savo balsą atidavė 27,36 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą — 11,29 proc., tad iš viso balsavo 38,65 proc. rinkėjų.
Tai daug mažiau nei per pirmąjį turą — 47,16 proc.
2016 metais iki 20:00 savo valią buvo pareiškę 31,84 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinį balsavimą — 37,85 proc. rinkėjų.
Antrajame ture aktyviausiai dalyvavo Nemenčinės (51,91 proc.), Senamiesčio-Žvėryno (48,71 proc.) apygardų rinkėjai.
Rinkimai gali būti laikomi įvykusiais, kai rinkėjų aktyvumas viršija 25 proc. Tai įvyko iki 13:00 valandos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė pažymėjo žemą aktyvumą antrojo turo pagrindinę balsavimo dieną, spalio 11 dieną rinkėjai aktyviau dalyvavo.
"Matome, kad antrasis rinkimų turas vyksta pakankamai sklandžiai, ramiai, rinkėjai keliauja į rinkimų apylinkes. Tiesa, ne taip aktyviai kaip pirmojo rinkimų turo metu, vėlgi, tai natūralu. Kadangi antrajame rinkimų ture paprastai mažiau rinkėjų dalyvauja, na, bet dar iki 20:00 tęsiasi balsavimas ir visus rinkėjus kviečiame pasinaudoti galimybe dalyvauti rinkimuose, atvykti balsuoti", — pasakė VRK pirmininkė.
Matjošaitytė pareiškė, kad preliminarūs rezultatai gali paaiškėti iki vidurnakčio.
Lietuvos policija gavo per 200 pranešimų apie pažeidimus per visą balsavimo laikotarpį. Dauguma jų buvo susiję su neteisėta agitacija, įtartinais asmenimis ar automobiliais prie rinkimų apylinkių, taip pat su galimu rinkėjų papirkinėjimu. Iš viso buvo pradėti devyni ikiteisminiai tyrimai.
Pasak policijos komisaro, rinkimai buvo gana ramūs, jokių ypatingų įvykių neužfiksuota, policija aktyviai reagavo į iškvietimus, dirbo pagal iš anksto suplanuotus maršrutus ir patruliavo rinkimų komisijose.
Pagrindinė balsavimo diena buvo spalio 25-oji, sekmadienis. Lietuvos piliečiai galėjo balsuoti iš anksto spalio 19–22 dienomis. Šia galimybe pasinaudojo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir daugelis kitų politikų.
Balsavimas namuose vyko spalio 23–24 dienomis. Tokiu būdu pagal preliminarų prašymą balsavo vyresni nei 70 metų žmonės, neįgalieji, jų globėjai, taip pat tie, kurie dėl koronaviruso laikosi saviizoliacijos.
Rinkėjų aktyvumas per visą išankstinio balsavimo laikotarpį buvo 11,29 proc.
Skirtingai nei pirmajame parlamento rinkimų ture, žmonės, kurie laikosi saviizoliacijos grįžus iš užsienio ar po kontakto su koronavirusu sergančiais pacientais, turėjo galimybę balsuoti. Jiems buvo suorganizuoti specialūs rinkimų punktai, į kuriuos jie po vieną turėjo atvykti savo automobiliu, dėvėti kaukę ir su savimi turėti rašymo priemonių.
Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.
Antrajame ture dalyvavo 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebuvo trijose apygardose: Šalčininkų-Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė.
