VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Švedija negali išleisti per daug pinigų iš biudžeto ekonomikai, kurią ištiko koronaviruso pandemija, paremti, rašo "Bloomberg".
Dešimtojo dešimtmečio viduryje vykusi didžiulė Švedijos biudžeto reforma deficitą pavertė reikšmingu pertekliumi. Valdžia pradėjo laikytis aukštos finansinės drausmės. Leidinyje pažymima, kad tai padėjo šaliai atsidurti palankioje padėtyje. Karantino atsisakiusios Švedijos valstybės skola šiais metais išliks 40 procentų BVP lygyje.
Tačiau šalis susidūrė su nauja problema. Švedija gali suteikti per mažai stimulų, kas neigiamai paveiks ekonomikos atsigavimą ir ilgą laiką išlaikys žemesnę infliaciją, įsitikinę ekspertai.
Nepaisant atsisakymo nustatyti griežtus apribojimus kovoje su koronavirusu, Švedija susiduria su didžiule ekonomine krize ir didėjančiu nedarbu. Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, balandžio mėnesį nedarbas šalyje padidėjo iki 7,9 %, o tai buvo daugiau nei prognozuota.
Neįskaitant sezoninių veiksnių, šis rodiklis siekė 8,2 %. Tačiau, anot agentūros analitikės Johannos Jansson, jei prekių ir paslaugų paklausa neatsigaus, nedarbo lygis gali šoktelėti iki 17 %.
Augant nedarbui valdžia svarsto įstatymo projektą, pagal kurį darbdaviams bus lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus. Šį pasiūlymą jau sukritikavo profesinės sąjungos ir opozicija: pastarųjų lyderiai jau pagrasino paskelbti nepasitikėjimą premjeru Stefanu Löfvenu, jei pataisos bus priimtos.
Rugpjūčio mėnesį Švedijos vyriausybė prognozavo, kad metinis BVP sumažės 4,6 proc. (gegužę tikėtasi 7 proc. kritimo). Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika augs 4,1 proc. Pasak "Bloomberg", daugiau nei du trečdaliai bendrovių, įtrauktų į pagrindinį Švedijos akcijų indeksą "OMX Stockholm 30", pelnė geresnį nei tikėtasi pelną per pastarąjį ketvirtį.
Savaitę anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad Švedija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
