VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kol Vašingtonas blokuoja Kinijos įvykius kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, KLR priminė jų pagrindinį ginklą: pardavus trilijoną dolerių JAV vyriausybės obligacijų portfelio, gali sumažėti dolerio kursas ir vertybinių popierių rinka. Tai yra itin pavojingas scenarijus visai pasaulio ekonomikai. Apie tai, kaip toli Pekinas yra pasirengęs nueiti, rašo Natalija Dembinskaja RIA Novosti medžiagoje.
Technologinis karas
Sausio mėnesį dvi didžiausios pasaulio ekonomikos žengė svarbų žingsnį link prekybos karo užbaigimo I etapo susitarimu palaipsniui atkurti prekybą. Tačiau COVID-19 pandemija viską sunaikino. Vašingtonas apkaltino Pekiną koronaviruso platinimu ir reikalavo piniginės kompensacijos. Be to, amerikiečiai pranešė apie savo pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), priekaištaudami, kad ji pataikauja Kinijai.
Artėjant JAV prezidento rinkimams, įtampa didėja. Trampas dar kartą prisiminė ekonominę žalą, kurią tariamai padarė Kinijos kompanijos Amerikos ekonomikai. Neva jos "tempė" gamybą į save ir pavogė technologines paslaptis.
Rugpjūtį Vašingtonas apkaltino Pekiną kišimusi į rinkimų kampaniją per internetą ir socialinę žiniasklaidą. Taikinys buvo kinų "TikTok" programa. Tai turi būti uždrausta, kitaip KLR vyriausybė turės prieigą prie Amerikos piliečių, besinaudojančių paslauga, duomenų, pranešė Baltieji rūmai.
"TikTok" savininkė, Kinijos bendrovė "ByteDance", yra priversta parduoti verslą Amerikos kompanijoms. Tai turi būti padaryta iki lapkričio 12 dienos. Priešingu atveju, kaip Trampas pagrasino, paslauga bus užblokuota.
Kaip Pekinas atsakys, kol kas nežinoma. Ekspertai mano, kad Kinijos valdžia neturi ypatingos priežasties pasisakyti už "TikTok", nes mano, kad tai "kenksminga": ji skleidžia "vulgarų turinį", neatitinka "socializmo vertybių" ir gadina Kinijos jaunimą.
Tačiau Vašingtonas taip pat daro spaudimą ir "Huawei", vienai didžiausių Kinijos technologijų kompanijų. O Pekinas jau pagrasino uždrausti strateginių medžiagų ir technologijų eksportą užsienio kompanijoms, kurios gali kelti "grėsmę nacionaliniam saugumui".
Rimtas pokalbis
Tuo tarpu Pekinas priminė, kad KLR turi rimtesnių įtakos svertų. Kalbama apie trilijoną dolerių kainuojančias JAV vyriausybės obligacijas.
Dėl prekybos karo su JAV Kinija jau sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių. Investicijos į JAV nacionalinę skolą nuo 1,32 trln. JAV dolerių piko 2014 metų lapkričio mėnesį sumažėjo daugiau nei 200 mlrd. Todėl iki 2019 metų birželio lyderystė tarp užsienio iždo turėtojų perėjo Japonijai: Tokijuje jų yra 1,12 trln.
Kaip parodė naujausia JAV iždo ataskaita, iki rugsėjo vidurio Kinijos portfelis sumažėjo iki 1,08 trln. Pirmąjį pusmetį Pekinas sumažino įsipareigojimus JAV vyriausybei 106 mlrd. — tai greičiausias pardavimų tempas nuo 2015 metų.
Tačiau kalbama ne tik apie ekonominę konfrontaciją. Viena iš priežasčių, kodėl Kinija toliau kratosi JAV vyriausybės skolų, yra dolerio nuvertėjimo rizika dėl nenuilstamo spaustuvės darbo.
O skola toliau auga. Per aštuonis mėnesius JAV išleido 7,7 trln. iždo obligacijų — tai rekordas. Tai yra, ekonomika remiama tik skolinantis.
Pekinas mato, kad Vašingtonas negali išspręsti ekonominių problemų be spaustuvės pagalbos, todėl investuoti į Amerikos valstybės skolas yra labai rizikinga, pažymi "Chinese Global Times".
Didysis išpardavimas?
Sustiprėjęs konfliktas tarp JAV ir Kinijos tik skatina baimes: staiga antras pagal dydį Amerikos ekonomikos užsienio kreditorius to neištvers ir surengs plataus masto valstybės skolos išpardavimą. Tokio žingsnio pasekmės būtų pražūtingos. Masinis šių vertybinių popierių dempingas sukels paniką rinkoje.
Tačiau tai nepalanku pačiai Kinijai. Pirma, 100–200 mlrd. obligacijų pardavimas per trumpą laiką neišvengiamai sumažins jų kainas. Šiuo atveju labai sumažės pačios Kinijos išorinio turto ir atsargų vertė, taip pat pajamos iš parduotų vertybinių popierių pardavimo.
Be to, doleris žlugs, o tai KLR taip pat nenaudinga. Amerikos valiutos susilpnėjimas pabrangins Kinijos eksportą.
Be to, JAV valstybės skolos atsikratymas labai apribos Pekino galimybes kontroliuoti juanį — jei prekybos karas taps visiškai nekontroliuojamas. Pagaliau doleriai, uždirbti pardavus JAV valstybės skolą, turi būti kažkur investuoti, o tai nėra taip lengva.
Problemų kils ne tik Kinijoje, maža niekam nepasirodys.
"Sugriauti Amerikos obligacijų piramidę reiškia visą pasaulį panardinti į finansinio chaoso situaciją, šalia kurios 1998 ar 2008 metų krizė tėra vaikiškas žaidimas. Todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kažkas panašaus įvyks", — sakė kriptovaliutos "Chatex" banko vadovas Maiklas Rosas-Džonsonas (Michael Ross-Johnson).
Labiausiai tikėtina, kad dolerio ir JAV valstybės skolos atsisakymas bus laipsniškas — tai vyko per pastaruosius metus. Vienas pirmaujančių Kinijos ekonomistų, Šanchajaus finansų ir ekonomikos universiteto profesorius Si Džunjangas (Xi Junyang) mano, kad Pekinas "palaipsniui sumažins" JAV valstybės skolos portfelį iki maždaug 800 mlrd. Tačiau vis dar neatmetama kraštutinė galimybė — pavyzdžiui, karinis konfliktas.
