VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Sąjungos finansuojamus Bendradarbiavimo per sieną programos projektus Lietuva ir Latvija tęs be Baltarusijos, pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybės posėdžio metu.
Anot jos, Vidaus reikalų ministerija jau sustabdžiusi vykdomų projektų mokėjimus "atsižvelgdama į Baltarusijos Respublikoje susiklosčiusią politinę situaciją", taip pat į spalio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas išvadas.
Ministerija taip pat užklausė Europos Komisijos rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų.
Tamašunienė pranešė, kad sustabdžius mokėjimus suplanuotiems projektams, ministerija gavo užklausų tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos institucijų dėl tolesnio jų įgyvendinimo.
"Europos Komisija konkrečių rekomendacijų nepateikė, bet išsakė rekomendacijas dėl griežtesnės projektų priežiūros ir kontrolės", — pasakė vidaus reikalų ministrė.
Ji pažymėjo, kad pagal posėdžio protokolą Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka programos valdymo institucijos funkcijas, lėšas pagal šią programą mokės tik Latvijos ir Lietuvos projektų vykdytojams.
2015 metų lapkričio pabaigoje patvirtinta programa, pagal kurią įgyvendinami bendri su Baltarusija projektai, turi 74 mln. eurų biudžetą, skiriamų iš ES fondų.
Finansavimas numatytas 80-iai bendrų projektų įgyvendinti, iš jų pasirašyta 50-ies bendrų projektų paramos sutartys, buvo numatyti avansiniai mokėjimai visoms trims šalims. Tarp numatytų projektų — pasienio infrastruktūros, telekomunikacijų modernizavimas, įvairios kultūrinės, švietimo, sveikatos, aplinkos apsaugos sričių ir kitos iniciatyvos.
Padėtis Baltarusijoje
Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka, VRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Opozicijos protestus malšinimo metu saugumo pajėgos prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.
Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos šalininkai.
Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Taip pat Lietuvos valdžia atsisako pripažinti Lukašenką teisėtu prezidentu.
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje.
