Jau ne kartą įrodyta: politikoje dažnai suveikia bumerango efektas, kai valstybei, pasėjusiai vėją pas kaimyną, tenka "pjauti" audrą. Tačiau niekas nesitikėjo, kad oficialios Varšuvos sugalvotas scenarijus Baltarusijai taip greitai sugrįš.
Du mėnesius po Baltarusijos rinkimų visų lygių Lenkijos vadovai su užsidegimu kalbėjo apie būtinybę visapusiškai remti "taikius protestus" kaimyninėje šalyje, "apsaugoti Baltarusijos moteris, kurios didvyriškai kovoja už laisvę", ir padėti joms morališkai ir finansiškai.
Kai "Baltarusijos scenarijus" buvo pradėtas įgyvendinti pačioje Lenkijoje, tie patys nacionaliniai lyderiai ėmė piktai smerkti savo "taikius protestuotojus", pritarė policijos smurto panaudojimui prieš juos ir grasino griežtomis kalėjimo sąlygomis.
Galima paprieštarauti: neva analogijos tarp protestų Minske ir Varšuvoje nėra visiškai teisingos dėl dalyvių motyvacijos skirtumų. Vis dėlto atkreipkite dėmesį, kad moterų mitingų organizatoriai, masiškiausi per posocialistinės Lenkijos istoriją, neslepia, kad jie naudoja baltarusių kolegų naudojamų ir labai aktyviai vietos žiniasklaidoje reklamuojamų technologijų kopijas.
Pavyzdžiui, šį sekmadienį neformalūs šalį sukrėtusio moterų streiko lyderiai oficialiai įteisino pristatydami savo patariamąją tarybą, panašią į Baltarusijos opozicionierės Svetlanos Tichanovskajos Koordinacinę tarybą. Lenkijos protestų lyderė Marta Lempart aiškiai teigia, kad ji ėmėsi Minsko įvykių modelio: "Mes žvelgiame į Baltarusiją ir matome, kaip svarbu koordinuoti veiksmus".
Ir galutinis šių mitingų tikslas taip pat yra tas pats: besąlygiškas vyriausybės atsistatydinimas. Tichanovskajos ir Lempart sukurti oficialūs organai, jų pačių žodžiais, turėtų palengvinti "taikų valdžios perdavimą", nieko daugiau.
Taigi, Baltarusijos įvykių šlovinimas Lenkijos spaudoje, aktyviai dalyvaujant oficialiai Varšuvai, lėmė, kad patys lenkai ėmė juos kopijuoti. Neatsitiktinai per pastaruosius "streikus" pasirodė šie plakatai: "Jie mus auklėjo romantizuodami sukilimus, o dabar stebisi, kad mes protestuojame".
Bet kaip dramatiškai pasikeičia Lenkijos pareigūnų retorika, kai jie kalba apie panašius procesus Minske ir Varšuvoje! Prieš porą savaičių ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis tiesiogiai parašė apie būtinybę eksportuoti revoliuciją į Baltarusiją ir netgi paskelbė piešinių konkursą, "iliustruojantį baltarusių moterų drąsą ir didvyriškumą". Gali būti, kad kai kuriuos iš šių kūrybinių vaizdų lenkės panaudojo per praėjusį penktadienį vykusį masinį mitingą Varšuvos gatvėse — daugelis atkreipė dėmesį į agitacinį šmaikštumą jo metu.
Tačiau nuo ministro pirmininko iniciatyvos praėjo tik kelios dienos, ir jis piktindamasis rašo apie Lenkijos protestų metodų "nepriimtinumą", vadindamas juos "barbariškais ir neteisėtais", taip pat aktyviai ragindamas teisėsaugos institucijas taikyti įstatymus.
Kelias savaites Lenkijos valdžia reikalavo pasmerkti "Lukašenkos režimą" už represijas prieš Baltarusijos opoziciją. O dabar teisingumo viceministras Michalas Vosas ragina prokuratūrą pradėti griežtas represijas prieš jų protestuotojus. "Visi Lenkijos prokurorai turėtų nelegalių susirinkimų organizatorius laikyti nusikaltėliais. Dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai jiems grės laisvės atėmimas iki aštuonerių metų", — grėsmingai sakė jis interviu "Radio Maryja". Tikrai Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai jau klausia savęs: "O ką, taip buvo galima?"
Lenkijos valdžia represijas prieš protestuotojus sieja su sunkia epidemiologine situacija. Vietiniai valstybiniai televizijos kanalai nuolat skleidžia žinias apie tai, kaip didelė žmonių minia neigiamai veikia kitų sveikatą nuožmios pandemijos metu. Įdomu tai, kad ta pati žiniasklaida, palaikydama masinius protestus Baltarusijoje, visiškai nesirūpino šių veiksmų dalyvių sveikatos apsaugos klausimu.
Tačiau nebūkime panašūs į lenkų "Baltarusijos scenarijaus" autorius ir nuoširdžiai pripažinkime, kad antivyriausybinių veiksmų dalyviai Lenkijoje anaiptol nėra šventieji ir kartais griebiasi atvirai griežtų ir provokuojamų veiksmų.
Jie buvo agresyvūs teisėsaugos, valdžios pareigūnų atžvilgiu, ypač puolama yra katalikų bažnyčia ir kunigai. Todėl toli gražu ne visi jie taikūs.
Tačiau atkreipkite dėmesį — šios šalies žiniasklaida visiškai nepastebi tų pačių baltarusių "aktyvistų" provokacijų. Kita vertus, valstybinė televizija nedvejodama savo protestuotojus vadina "kairiaisiais fašistais, puolančiais lenkų vertybes". Tie nelieka skolingi, kaip savo tikslą įvardydami "valstybės defašizavimą".
Smalsu pažymėti, kad Minsko akcijų dirigentai, kurie (kaip patys pripažino) dirba Varšuvoje už lenkų pinigus, visiškai nepaiso už jų langų vykstančių masinių mitingų. Galima teigti, kad "Nexta Telegram" kanalas ir oficialiai Varšuvos finansuojamos svetainės yra skirtos tik padėčiai Baltarusijoje nušviesti.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kaip "Nexta" aktyviai transliavo naujausius įvykius Biškeke, kaip plačiai nušviečia bet kokius, kad ir menkiausius protestų veiksmus Rusijoje, kurie neturi nieko bendra su Baltarusija.
Visa tai kaip išskirtinė medžiaga pateikiama su Varšuvos kanalo logotipu. Bet kai pačioje Varšuvoje prasidėjo tūkstančiai demonstracijų, staiga paaiškėjo, kad "Nexta" po ranka neturėjo nė vienos laisvos laikmenos.
Beje, Baltarusijos protestų ikona Svetlana Tichanovskaja lenkėms moterims moka juodu nedėkingumu. Jos ją palaikė ne vieną kartą, tačiau ji nei žodžiu, nei gestu nereiškė solidarumo su lenkų kova už jų teises. Puikiai suprantame priežastis: tiek "Nexta", tiek Baltarusijos opozicija bijo prarasti pagrindinį finansinį srautą, jei bent žodeliu sukritikuos oficialią Varšuvą.
Kita aktyvi "Baltarusijos scenarijaus" kūrėja — Lietuva, kurioje iš tikrųjų dabar gyvena Tichanovskaja, į šiuos įvykius reaguoja lygiai taip pat. Pavyzdžiui, šalies užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nepavargsta nuolat skelbti palaikymą Minsko protestuotojams. Be to, jis nuolat pabrėžia susižavėjimą "neįtikėtina baltarusių moterų drąsa". Bet ministras nerado nė vieno žodžio Varšuvos moterims ir jų veiksmams palaikyti. O gal Lietuvą mažiau jaudina kaimynių lenkių likimas?
Labiausiai jaudinamas dalykas yra stebėti, kaip Lenkija, neslepianti tiesioginio kišimosi į Baltarusijos reikalus, skubiai pradeda ieškoti "išorinės įtakos" ir skambinti apie tai varpais.
Neoficialus valstybės lyderis Jaroslavas Kačynskis, kurį opozicija vadina išimtinai "diktatoriumi" (taip pat pažįstamu, tiesa?), jau yra įvardijęs tuos "Rusijos agentus". Ir, pasak politologo Mateušo Piskorskio, "Maskvos ranka" matoma ir lenkų ūkininkų, kurių protestai praėjusią savaitę sutapo su moterų protestais, veiksmuose. Kadangi ūkininkai ragino atšaukti sankcijas Rusijai, tai reiškia, kad jie taip pat yra "Kremliaus agentai". Panašu, kad tai tik naujos "Rusijos raganų medžioklės" pradžia. Nors nei Maskva, nei Minskas nesusigundė kurti interneto išteklius, panašius į "Nexta", kad būtų galima tiesiogiai koordinuoti Varšuvos veiksmus. Bet juk galėjo nukopijuoti — lenkams juk galima.
Bet tuo Rusija ir skiriasi nuo jų. Rusija jau seniai gerai žino, kad trapios valties, vadinamos "taika", siūbavimas yra pavojingas visų pirma tiems, kas ją siūbuoja. Maidano virusas, riaušės, smurtas perduodamas ne mažesniu nei koronaviruso plitimo greičiu, ir pirmiausia tai paveikia tuos, kurie jį sukūrė mėgintuvėlyje, kad užkrėstų kaimyną. Naujausias Lenkijos pavyzdys tai įrodo. Ji manė, kad viso labo tik sėja vėją Baltarusijoje...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
