VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Europoje yra bendrovių, kurios kartu su "Gazprom" yra pasirengusios ginti savo dalyvavimą "Nord Stream-2" statybų projekte, tačiau daug kas priklausys nuo JAV prezidento rinkimų rezultatų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Aleksejus Gromovas.
Anksčiau buvo pranešta, jog Austrijos bendrovė "OMV" apskųs Lenkijos reguliuotojo reikalavimą nutraukti sutartį dėl dujotiekio "Nord Stream-2" statybų finansavimo, nes jis neva neturi teisinio pagrindo.
Lenkijos antimonopolinė tarnyba UOKiK spalio pradžioje pareiškė, kad skyrė "Gazprom" apie 7,6 mlrd. dolerių baudą "Nord Stream-2" byloje, o Europos projekto partneriams — bendrai 61 mln. dolerių. UOKiK taip pat pridūrė, kad projekto partneriai privalo per 30 dienų nutraukti sutartis dėl dujotiekio statybų finansavimo.
Ekspertas Aleksejus Gromovas pažymėjo, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai gali nulemti "Nord Stream-2" likimą.
"Mes, pavyzdžiui, žinome, kad prezidento Donaldo Trampo administracijos pozicija per pastaruosius mėnesius buvo išsakyta kelis kartus. Ir ji buvo išsakyta tokiu būdu — kad JAV valdžia šiuo metu praktiškai išnaudojo savo įrankius kovai su "Nord Stream-2" projektu", — pareiškė ekspertas ir pažymėjo, kad Amerikos valdžiai liko mažai erdvės manevruoti galiojančios teisinės srities ribose.
Jei į valdžią ateis demokratų partijos kandidatas Džo Baidenas, "Nord Stream-2" gali grėsti naujos sankcijos, mano ekspertas.
"Galime padaryti prielaidą, kad jei laimės Donaldas Trampas, tada "Nord Stream-2" įgyvendinimas greičiausiai paspartės ir netgi bus užbaigtas, tai yra mums palanku. Jeigu Baidenas laimės, galime apsvarstyti kitą scenarijų, kad visiškai įmanoma tikėtis naujų sankcijų, JAV spaudimo sankcijomis ["Gazprom"] partneriams, įskaitant užsienio partnerius, tęstinumo ar net sustiprėjimo", — apibendrino jis.
"Nord Stream-2" statyba
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".
Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".
Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.
Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.
Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.
