Pakanka paklausyti, ką vienas kitam sako net ne politikai, o tie patys visuomenės nuomonės lyderiai, kurie lemia moralinį klimatą ir viešos diskusijos kokybę konkrečioje šalyje.
Tipišką Demokratų partijos šalininkų (tai yra maždaug pusės gyventojų) ir kairiųjų įtakininkų įtakos Donaldo Trampo rinkėjams (kitai pusei gyventojų) požiūrio pavyzdį rodo Amerikos televizijos žvaigždė, dainininkė, nuomonės lyderė ir LGBT aktyvistė Monét X Change:
"Visiems: nustokite kalbėti apie Trampo šalininkus kaip žmones, kurie turi bent kokį supratimą ir nuovoką. Jie yra (nepadorus žodis — Sputnik) monstrai."
Šiuolaikinėse Jungtinėse Valstijose ši pozicija tapo beveik standartine ir apskritai emocionalesne forma išreiškia garsiąją Hilari Klinton tezę, kad Trampo rinkėjai yra "apgailėtinų žmonių grupelė".
Šiuolaikiniame amerikiečių diskurse neįmanoma kritikuoti pačios Monét X Change, nes ši televizijos žvaigždė turi net dvi savybes, kurios suteikia teisę žeminti kitus savo nuožiūra ir be jokių pasekmių. Pirma, ji yra juodaodė moteris, antra, vadinamoji "drag queen", tai yra, biologinis vyras, dėvintis moteriškus drabužius ir reikalaujantis, kad su juo elgtųsi kaip su moterimi ir gerbtų jos teisę į saviraišką.
Šiame kontekste kiekvienas, kuris, pavyzdžiui, Monét X Change (kuris iš tikrųjų yra Kevinas Bertinas) pavadins "monstru" dėl jos/jo politinių pareiškimų ir politinių oponentų dehumanizacijos, gali likti mažiausiai be pragyvenimo šaltinio dėl to, kad politiniai aktyvistai "dresiruos" visus darbdavius, norinčius pasamdyti tokį "homofobą ir rasistą".
Rinkimai JAV praėjo, o padėtis yra prastesnė nei bet kada. Amerikos žurnalistai numato sunkmetį šaliai, kuri nebetiki savo demokratija.
Už neapykantos ir dehumanizvimo apraiškas dauguma Trampo šalininkų, krikščionių, konservatorių, darbinių profesijų atstovų (pagrindiniai Trampo rinkėjai), taip pat respublikonų ar "kaimo" valstijų (balsuojančių už Trampą) gyventojų netenka pareigų, darbo, pinigų, prieigos prie televizijos ar bent jau socialinių tinklų — tai iš principo neįmanoma. Tai kalba apie tai, kas turi tikrąją galią JAV, daug didesniu mastu nei bet kuri politikos analitika dėl vietų skaičiaus Senate ir Kongrese.
Apskritai maždaug pusei JAV gyventojų leista viskas. O kita pusė privalo mokėti, atgailauti ir visiškai bejėgiškai stebėti, kaip naktį į svarbiausių miestų rinkimų apylinkes atvežami keisti konteineriai su nesuprantamu turiniu, šie konteineriai įvežami į skaičiavimo zoną, o tada Baidenas staiga gauna dešimtis tūkstančių naujų balsų...
Jie taip pat bejėgiškai priversti stebėti, kaip skaidrios sienos, suprojektuotos taip, kad stebėtojai (ir rinkėjai) matytų balsų skaičiavimą, Detroite priešais juos yra uždengiamos faneros lakštais. Ir čia jie taip pat nieko negali padaryti, tik apgailestauti, kad Baidenui prisidėjo dešimtys tūkstančių neaiškios kilmės balsų.
Dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo būstinė neatmetė ieškinių dėl balsų skaičiavimo dar dviejose valstijose. Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių reikalų fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas komentavo situaciją Sputnik radijo eteryje.
Akivaizdžių ir begėdiškų rinkimų pažeidimų vykdytojai yra visiškai ramūs, nes yra įsitikinę, kad už tai jiems niekas negresia, nes pagrindinė žiniasklaida ir reikšminga visuomenės nuomonės dalis (jau nekalbant apie politikus ir įtakingus asmenis) bus visiškai jų pusėje. Galbūt juos palaikys ir Amerikos teismų sistema.
O geriausia, kad šį reiškinį paaiškina būtent požiūris į bendrapiliečius, kurį demonstruoja "drag queen" televizijos asmenybė, vadinanti juos monstrais, o ne žmonėmis.
Monstrus galima ir reikia apgaudinėti, iš monstrų turi ir gali būti atimta balsavimo teisė, monstrų atžvilgiu netaikomos žmonėms parašytos moralės, orumo, gailestingumo normos ir įstatymai. Jei Trampas ir jo komanda nepasieks mažo stebuklo Amerikos teismuose (arba Amerikos gatvėse), tai maždaug pusei JAV gyventojų teks gyventi (arba išgyventi) tokiu režimu neribotą laiką.
Viena vertus, elementari empatija priverčia mus užjausti tokio akivaizdaus pilietinio pažeminimo aukas, tačiau, kita vertus, čia yra tam tikro istorinio teisingumo elementų. Milijonai respublikonų rinkėjų turi galimybę savo kailiu pajusti kažką (vis dar nuotoliniu būdu), kas primena tai, ką etniniai rusai turi patirti daugelyje buvusios TSRS šalių. Faktinis politinių teisių atėmimas, pašalinimas už ekonominio gyvenimo ribų, nuolatinis orumo žeminimas ir visiškas, beviltiškas nužmoginimas, kurį lydi CNN žurnalistų čiulbėjimas, kad viskas yra gerai ir apskritai tai turėtų būti daroma.
Atvirai rusofobiški posovietinės erdvės politikai (ir čia pakanka iš naujausių pavyzdžių priminti Ukrainos prezidentą Zelenskį ir Moldovos kandidatę į prezidentus Maia Sandu) turi tradiciją. Prieš rinkimus ar iškart po jų jie kreipiasi į pažemintą, nuskriaustą, neturinčią teisės rinkti rusų mažumą, pranešdami apie tautinę vienybę ir meilę. Kartais jie tai daro net rusų kalba.
Trampo šalininkai, kurių balsai vagiami tiesiogine prasme jų akyse, turėjo galimybę patirti (dar ne iki galo, bet tai tik pradžia) kažką panašaus į artimajame užsienyje "įstrigusių" rusų emocijas per Džo Baideną, kuris taip pat staiga perėjo į susitaikymo kalbą su tais pačiais "monstrais" ir pareiškė, kad reikia amerikiečių "vienybės".
Baideno būstinės ir amerikiečių marionečių stiliaus panašumas posovietinėje erdvėje visai neatsitiktinis, nes Amerikos "spalvotąją revoliuciją" suplanavo ir įvykdė tie patys žmonės, kurie sėkmingai išbandė šias technologijas Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose šalyse, kuriose laimėjo "perspektyvi jaunoji demokratija" kruvinomis rankomis ir kupina meilės vietos nacių bendrininkams.
Bet ne viskas taip blogai. Galų gale, net jei Trampas pralaimės, o jo šalininkų gyvenimas taps visišku pragaru, jie visada turės galimybę persikelti į Oregoną — valstiją, kuri dekriminalizavo sunkiųjų narkotikų laikymą populiariame referendume. Ir tai taip pat rodo Amerikos ateitį — kai didinga valstybė nekenčia pusės savo piliečių, sugriauna savo civilizacijos institucijas, o tiems, kuriems sunku gyventi šioje visiško nuosmukio atmosferoje, iš tikrųjų siūloma "išeitis pro adatos skylutę". Amerika tikrai turi ateitį, tačiau dėl to, ar ji bus šviesi, kyla rimtų abejonių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
