VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo augimas, spalį jų registruota daugiau nei 53,7 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba.
Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 89,1 proc. Net 18,8 tūkst. gyventojų neturi jokios profesijos. Šią grupę sudaro tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos bei neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikacijos.
"Darbo ieškančių asmenų situaciją sunkina ir tai, jog šiuo metu dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, esant įmonių veiklos neapibrėžtumui, ribojant arba stabdant įmonių veiklą, laisvų darbo vietų pasirinkimas ir galimybės įsidarbinti mažėja. Todėl ilgėjant darbo paieškos laikotarpiui daugiau asmenų tampa ilgalaikiais bedarbiais", — sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Į Užimtumo tarnybą per devynis šių metų mėnesius kreipėsi 258,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 77,9 tūkst. (30,1 proc.) neturėjo profesinio pasirengimo. Žemos kvalifikacijos asmenų skaičius išaugo 17,9 proc., palyginti su 2019 m. I–III ketv.
Ilgalaikių bedarbių be profesinio pasirengimo padidėjo 91,7 proc., jaunimo — 79,3 proc., vyresnių nei 50 metų — 27,2 proc. (spalio 1 d. duomenys, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu).
Dar blogesnė jaunimo iki 29 metų situacija. Profesinės kvalifikacijos neturėjo 47 tūkst. jaunuolių iš 87,5 tūkst. besikreipusių per tris šių metų ketvirčius. Neturinčio profesijos jaunimo skaičius per metus išaugo 79,3 proc.
Vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje iš 72 tūkst. registruotų asmenų 19,7 tūkst. nebuvo įgiję profesinės kvalifikacijos. Jų skaičius per metus išaugo 27,2 proc.
Laisvų darbo vietų analizė rodo, kad per šių metų tris ketvirčius 5,8 proc. padidėjo darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams — iš viso jiems tenka 61,6 proc. skelbiamų laisvų darbo vietų. Vadovaujančiam personalui ir specialistams sumažėjo 1,4 proc. — iki 16,3 proc. Didžiausias laisvų darbo vietų mažėjimas fiksuotas nekvalifikuotiems darbininkams — 4,4 proc. nuo 26,5 proc. iki 22,1 proc.
Tuo tarpu darbo pasiūlymų skaičius kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, dažniausiai įgijusiems profesinį išsilavinimą, išaugo 5,8 proc.
