VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pateikti išvadą dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus.
Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Tokiam Seimo nutarimui pritarė 62, prieš balsavo 23, susilaikė 10 Seimo narių.
Teismo norima paklausti išvados, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje žurnalistui Andriui Tapinui ir viešajai įstaigai "Laisvės TV" vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją "Viso gero, Woldemortai" nebuvo pažeisti agitacijos žymėjimo reikalavimai nurodyti lėšų šaltinį ir politinę reklamą aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos.
Taip pat prašoma išaiškinti, ar nebuvo pažeistas draudimas skelbti kompromituojamą medžiagą nesuteikiant galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę ir ar ši plataus masto informacinė kampanija turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
KT klausiama, ar per pirmąjį Seimo rinkimų turą Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį turą.
LLRA-KŠS mano, kad rinkimų kampanijos metu žurnalistas Andrius Tapinas ir "Laisvės TV" atskleidė "beprecedentį atskirų politinių jėgų persekiojimą šalies mastu".
VRK pareiškė, kad Tapino veiksmas buvo neigiama reklama, tačiau nepažeidė įstatymų. Po tokių pareiškimų lenkų partija nusprendė kreiptis pagalbos į Nausėdą ir Seimą. Prezidentas praėjusios savaitės pradžioje LLRA-KŠS prašymą atmetė.
Seimo rinkimų į rezultatai
Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.
Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.
Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. Šiek tiek mažiau vietų (11) atiteko Laisvės partijai, kuriai tai buvo pirmieji rinkimai. Dar dešimt mandatų turi Darbo partija.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) nepavyko įveikti penkių procentų barjero.
