VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Neryje ties Vilniumi vandens lygio tendencijos nedžiugina, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.
"Nors jau įsibėgėja lapkritis, tačiau Neryje ties Vilniumi vandeningumas neatsistatė. Šiuo metu Vilniaus vandens matavimo stotis fiksuoja apie 0,5 m žemesnį vandens lygį nei lapkričio mėnesio daugiametis vidurkis", — pažymėjo tarnybos hidrologė Gintarė Kugytė.
Anot Hidrometeorologijos tarnybos, po šiltuoju metų laiku stebimo nuosėkio laikotarpio labai svarbu, kad hidrologinis režimas atsigautų bent rudens metu ir upės pasipildytų maitinančiu vandeniu. Tačiau neretai nuosėkio laikotarpis Lietuvos upėse užsitęsia ir vandens telkiniai per metus nebesukaupia vandens atsargų.
Pažymima, jog 2017 metų ruduo išsiskyrė vandeningumu, o ir vasaros laikotarpiu upė buvo mažiau nusekusi nei pastaraisiais metais (2018, 2019, 2020 m.), kai vandens lygis yra nusekęs beveik ištisus metus bei pasireiškia menkesni pavasario potvyniai.
Didžiausiu vandeningumo skirtumu išsiskiria ruduo, nes po alinamų vasaros sausrų pastaraisiais metais rudenį vandens lygis kyla menkai.
Anksčiau Hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad Lietuvoje baigėsi nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Tačiau, spalio 22 dienos duomenimis, hidrologinė sausra išlieka Lėvens, Mūšos, Yslikio, Nemuno, Ūlos-Pelesos, Neries, Širvintos, Nevėžio, Šušvės bei Kražantės upėse.
Rugpjūčio viduryje Lietuvoje buvo paskelbta hidrologinė sausra. Laikoma, kad laikotarpis yra sausringas, kai vandens lygis daugiau nei pusėje stočių pasiekia vidutinį minimumą šiltuoju laikotarpiu.
Sausra buvo ir praėjusią vasarą. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad šiais metais nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose bus reikšmingi, net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo sunkesnė ir paveikė 24 savivaldybes.
