VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša, kad daugėja prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones nukreiptos dezinformacijos atvejų.
Kaip praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba, analitikai identifikavo 272 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių incidentų atvejus. Kariuomenė mano, kad priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas bei klaidinti visuomenę.
Nuo spalio 1 iki 31 dienos pagrindiniai "taikiniai" buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija.
"Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus — Lietuvos narystė ES, vidaus politikos procesai, Konstitucinių pagrindų apsauga, valstybės socialinė politika. Priešiškos komunikacijos tikslai- minėtų temų eskalavimu skatinti piliečių nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, NATO ir ES organizacijomis", — teigiama pranešime.
Teigiama, kad didžiausias neigiamos informacijos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas spalio 1-3 d., spalio 5-8 d., spalio 11-15 d. ir spalio 26-30 d. Tai sietina su Europos Vadovų Tarybos vieningu sutarimu dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams taikymo, antkapinio paminklo A. Ramanauskui-Vanagui atidengimo ceremonija Vilniuje, bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis "Nesunaikinama brolija 2020" ir kitais įvykiais. Tarp jų minimi ir Lietuvos protesto nota Baltarusijai dėl branduolinės jėgainės bei Lietuvos ir NATO pratybos Lietuvos teritorijoje.
Spalio laikotarpiu viena labiausiai "eskaluotų" temų — dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, pažymėjo kariuomenės ekspertai. Visų pirma, Lietuva buvo kaltinama tuo, kad ji derino protestus Baltarusijoje kartu su kitomis Vakarų šalimis ir palaikė perversmą kaimyninėje šalyje.
"Priešiškoje" žiniasklaidoje Lietuvos-Baltarusijos santykių tema glaudžiai siejosi ir su Astravo AE klausimais.
"Priešiškoje žiniasklaidoje Lietuvos-Baltarusijos santykių tema glaudžiai siejosi ir su Astravo AE klausimais. Ši tema ypač aktyviai eskaluota prieš artėjantį elektrinės paleidimą lapkričio pradžioje. Reaguojant į Lietuvos daromus politinius žingsnius, akcentuota, kad neva Lietuva yra JAV energetikos kompanijų interesų įtakoje", — teigiama pranešime.
Kaip teigia Lietuvos kariuomenė, informacija apie tai, kad JAV ir NATO atvirai bando įbauginti dabartinę Baltarusijos vadovybę, yra "melaginga".
Rusijos viešojoje erdvėje taip pat neliko nepastebėtas ir Sausio 13-osios bylos svarstymas Apeliaciniame teisme, pažymi ekspertai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Lietuvą istorijos klastojimu, sąskaitų suvedinėjimu su Rusija, Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu bei kenkimu Lietuvos, kaip ES narės įvaizdžiui.
"Pabrėžtina, kad tendencingos informacijos eskalavimu toliau buvo kurstomas Rusijos gyventojų priešiškumas Vakarams, o taip pat ir Baltijos valstybėms. Spalio 12 d. paskelbtos ruinformer.org Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, net 40 % apklausos dalyvių įvardijo Baltijos šalis Rusijos priešu. Daugiausia respondentų (49 proc.) agresyviausiu šios šalies priešu laiko JAV, o atitinkamai antroje ir trečioje vietose — Lenkiją (47 proc.) ir Didžiąją Britaniją (43 proc.)", — pažymi kariuomenės analitikai.
Padėtis Baltarusijoje
Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Taip pat Lietuvos valdžia atsisako pripažinti Lukašenką teisėtu prezidentu.
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje.
Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai Baltarusijoje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus organizuoja JAV, o europiečiai palaiko. Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.
Be to, pastaruoju metu aštrėja Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE. Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinasi projektui. Kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
NATO prie Rusijos sienų
NATO stiprina karinį kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme".
Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.
Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.
