VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Daugelis Europos šalių trečiąjį ketvirtį pranešė apie savo BVP rezultatus, kurie buvo geresni, nei tikėtasi, tačiau ketvirtąjį ketvirtį ekonominė tendencija vėl pasikeitė dėl blogėjančios epidemiologinės padėties, savo straipsnyje rašo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išimtis ir jos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį taip pat kris, palyginti su trečiuoju. Remiantis banko skaičiavimais, ateinančio ketvirčio BVP bus 3,6 proc. mažesnis nei pernai.
Remiantis šiomis prielaidomis, šių metų BVP gali būti 1,5 proc. mažesnis nei pernai. Tai yra 0,2 proc. mažiau nei buvo apskaičiuota rugpjūtį. Kitų metų prognozė — trijų procentų padidėjimas — išlieka nepakitusi, tačiau iki 2022 metų ji buvo patobulinta iki 3,3 procento.
Tuo pačiu metu, pasak jo, Lietuva pirmąjį karantiną, įvestą kovo mėnesį, atlaikė "daug geriau", nei tikėtasi. Prasidėjus antrajam karantinui, yra keletas rodiklių, rodančių, kad ekonominis kononaviruso pandemijos poveikis bus "žymiai mažesnis" nei pavasarį, ypač artimiausiomis savaitėmis. Ekonomisto teigimu, apribojimai verslui ir gyventojams dabar yra švelnesni, be to, daugelis jiems jau yra pasirengę.
"Tačiau nedingsta nerimas, kad realybė gali ir vėl nustebinti, tik šįkart priešingai negu pavasarį — neigiamai", — teigiama pranešime.
Jo nuomone, dabar yra epidemiologinė krizė, karantinas gali trukti daugiau nei tris savaites, kaip buvo paskelbta iš pradžių. Taip pat didelė tikimybė įvesti griežtesnius apribojimus nei dabar.
Kalbant apie verslą, dabar jis, ypač prekybos srities įmonės, kenčia daug mažiau nei pavasarį. Su antru karantinu šis sektorius gali veikti, nors jo pajamos bus akivaizdžiai mažesnės dėl sumažėjusio pirkėjų skaičiaus. Tačiau verslas palaipsniui atsinaujina ir parduoda prekes internete. Pramonės ir transporto sektoriuje situacija taip pat geresnė nei buvo pavasarį. Maisto, svetingumo, meno ir laisvalaikio sektoriaus įmonės išlieka labiausiai nukentėjusios.
"Prognozuojame, kad paskutinį metų ketvirtį nedarbas, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, ketvirtą ketvirtį bus 9,8 proc., o sparčiau pradės mažėti metų viduryje — vidutinis metų nedarbas sieks 8,3 procento", — rašo Povilauskas.
Be to, jis prognozuoja, kad tiek ketvirtąjį ketvirtį, tiek kitais metais darbo užmokesčio augimas sulėtės, o vėl mažiausiai nukentės darbuotojai, turintys mažą atlyginimą. Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 dienos tris savaites. Jo pratęsimas dar nebuvo aptartas.
Per visą laiką buvo užregistruota daugiau nei 34 tūkstančiai COVID-19 atvejų, beveik 280 žmonių mirė. Kaip anksčiau sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kitų metų Lietuvos biudžeto deficitas gali viršyti penkis procentus, nes į jį neįtrauktos visos įmanomos vyriausybės išlaidos.
Visų pirma, dabartinis projektas neapima visų išlaidų, kurios gali būti patirtos kovojant su koronavirusu.
