Per 45 dienas (nuo rugsėjo 27 dienos) Armėnija prarado beveik visos vadinamosios saugumo zonos (septynių buvusios Azerbaidžano TSR regionų, esančių už Karabacho autonomijos ribų — Sputnik) ir dalies Kalnų Karabacho pagal 1991 metų ribas kontrolę. Tuo tarpu Azerbaidžano kariuomenė galėjo pasiekti daug daugiau. Miesto-tvirtovės Šušos praradimas reiškė, kad bus užblokuotas Lačino koridorius, toliau apsupta ir neišvengiamai sunaikinta armėnų kariuomenė Karabache. Karą sustabdė Rusijos tarptautinis autoritetas ir taikos palaikymo operacija.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sakė: "Mes galėtume išvengti karo, jei sutiktume atiduoti Azerbaidžanui 7 regionus ir Šušą. Bet mes nenorėjome su tuo sutikti. Armėnijos vyriausybė, Armėnijos ginkluotosios pajėgos, Artsacho gynybinė armija priėmė iššūkį ir kovojo iki galo".
Šis pareiškimas pirmiausia liudija apie savo jėgų pervertinimą ir nepakankamą priešo galimybių įvertinimą — valstybės vadovui tai neatleistina. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, konflikto zonoje "aukų skaičius, įskaitant ir civilius gyventojus, dėl karo veiksmų viršijo keturis tūkstančius žmonių, buvo sužeista per aštuonis tūkstančius žmonių, pabėgėlių skaičius, pasak įvairių šaltinių, iš tiesų siekia keliasdešimt tūkstančių". Ar ne pernelyg didelė Armėnijos karinės-politinės vadovybės strateginės klaidos kaina?
Nikolas Pašinianas pripažino save atsakingu už karo veiksmų Kalnų Karabache rezultatą, tačiau šiandien svarbiau suprasti: ką daryti toliau? Susidaro įspūdis, kad Jerevanas dar neturi krizės sprendimo planų, kaip atkurti būtinus nacionalinės kariuomenės kovinius pajėgumus.
Pražūtingas neapibrėžtumas
Armėnijos pralaimėjimas yra ne tiek armijos, kiek karinės-politinės vadovybės "nuopelnas". Neteisinga strategija ir taktika niekada neatneš sėkmės ir bus mūšio lauke pavojingesnė už priešo kulkas ir sviedinius. Pasak Armėnijos gynybos ministro Davido Tonojano, Armėnijos kariuomenė Karabache veikė "maksimaliu pajėgumu". Kodėl nebuvo įmanoma sulaikyti priešo gynybinėse pozicijose, parengtose iš anksto (per 28 metus)? Sisteminio pralaimėjimo paaiškinimas dėl turkų patarėjų ir bepiločių orlaivių, taip pat "kelių tūkstančių" Sirijos samdinių mūšio lauke atrodo neišsamus ir net silpnas.
Net neliečiant "bendros mobilizacijos" rezultatų, 45 tūkstančių aktyvių kariškių armėnų armija yra per daug reikšminga jėga, kad du tūkstančiai arabų samdinių galėtų ką nors nulemti Karabache.
Kalnų Karabacho armija neturėjo anksčiau deklaruotų 30 tūkstančių "durtuvų", 300 tankų, kelių šimtų pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių. Po 40 dienų visuotinės mobilizacijos, kol buvo sudaryta paliaubų sutartis, Karabache buvo 20 tūkstančių armėnų karių (pagal Pašiniano pareiškimą).
Susidarė įspūdis, kad Armėnija neturėjo gynybos plano, elgėsi pagal situaciją. Pirmosiomis dienomis žvalgyba neturėjo tikslios informacijos apie priešo ketinimus, Armėnijos kariuomenė kontaktinėje linijoje gynėsi pasyviai. Azerbaidžano kariai neturėjo pastebimo darbo jėgos pranašumo, operacijoje dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių, tačiau tuo pat metu jie buvo aktyvūs visomis kryptimis.
Galingos priešo smūgio grupės pietuose nebuvo, operatyviai manevruojančios grupės ir reidų būriai nebuvo naudojami, ir vis dėlto Azerbaidžano kariuomenė čia padarė proveržį, kurio nebuvo galima "uždengti" dėl to, kad Karabache nebuvo veiksmingos kovos vadovavimo ir kontrolės sistemos bei mobiliųjų rezervų. Priešas užėmė Fizulio ir Hadruto miestus, užblokavo ginklų, amunicijos ir atsargų tiekimo į Karabachą transporto maršrutus (bet koks karas yra 90 % logistikos).
Kalnuotoje vietovėje, siekiant kariuomenės pažangos, yra pakankamai natūralių kliūčių, kurias galima padaryti neįveikiamas priešui pasinaudojant ugnies pasalomis, sabotažo ir žvalgybos grupėmis, minomis ar užtvaromis. Azerbaidžano daliniams Karabacho keliai buvo laisvi, o tai tapo viena iš miesto-tvirtovės Šušos žlugimo priežasčių ir reikšmingai paveikė tolesnius įvykius.
Legenda apie "Bayraktar"
Daug buvo parašyta apie Azerbaidžano sėkmę nepilotuojamame kare ir Armėnijos armijos technologinį pažeidžiamumą. Svarbu pabrėžti: kalbant apie karo veiksmus Kalnų Karabache, nereikėtų perdėti Turkijoje pagamintų vidutinio aukščio operacinių-taktinių dronų "Bayraktar" kovinės galios. Šis prietaisas nėra idealus modelis, jis aiškiai matomas šiuolaikinių priešlėktuvinių raketų sistemų radarams. Azerbaidžanas gana aktyviai ir sėkmingai naudojo BSA tik todėl, kad Armėnijos kariai neturėjo išvystytos oro gynybos sistemos ir dislokavo elektroninio karo sistemas. Nors anksčiau Armėnijoje, atrodo, jie ruošėsi būsimam "bepiločių orlaivių karui", kuriam nereikia milijardo dolerių biudžeto.
"Bayraktar" gali nešti 150 kg šaudmenų, tai yra dvi MAM-L koreguojamas bombas (po 25 kg) ir dvi MAM-C raketas, 70 mm nevaldomos raketos (po 50 kg) pagrindu. Prietaisas puikiai pasitvirtino kovos su terorizmu operacijose "Eufrato skydas" (2017 metais, prieš "Islamo valstybę*") ir "Alyvmedžio šakelė" (2018 metais, prieš kurdų darinius). Bet vis dėlto Sirijoje ir Libijoje su "Bayraktar'ais" lengvai susidoroja sovietų ir Rusijos gamybos priešlėktuvinių raketų sistemos "Buk", "Kvadrat" ir "Pantsir". Su šiuolaikinėmis oro gynybos sistemomis Sirijos vyriausybės armija ir Libijos nacionalinė feldmaršalo Haftaro armija sunaikino dešimtis Turkijos "Bayraktar'ų". Tuo tarpu oro gynybos raketų sistema "Buk-M2E" parodė geriausią rezultatą — iš 25 paleistų raketų 20 pataikė į oro taikinius.
Kaip bebūtų, aktyvus žvalgybos ir smūginių bepiločių orlaivių naudojimas karinėje operacijoje negarantavo sėkmės Azerbaidžanui. Tinkamai organizuota, giliai ešeloninė gynyba gali "sumalti" žymiai didesnį skaičių priešo karių ir kovinės technikos. Kalnų Karabache to nematėme, o individuali karinė drąsa negali pakeisti aukšto kariuomenės organizavimo gynyboje. Todėl nauja premjero Pašiniano idėja įtraukti daugiau moterų į "naujo tipo" armėnų armiją atrodo keista. Teisingos išvados nebuvo padarytos.
Aukšto lygio karinė organizacija ir karinių pajėgų, parengtų ir aprūpintų moderniais ginklais, efektyvumas prasideda nuo šalies karinės-politinės vadovybės. Ir kai armėnų visuomenėje kalba apie tai, kad Armėnija neteikė pakankamai karinės pagalbos Karabachui, žmonės yra teisūs.
* organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje ir daugelyje kitų šalių
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
